BLOGAS

lapkričio 8, 2018

Žmogus – superherojus? Arba, ko tikimasi iš profesionalaus personalo valdymo specialisto.

„Personalistai“ – lyg dviejų girnų spaudžiami specialistai. Iš vienos pusės juntamas įmonės valdžios – verslo savininkų, direktorių, skyrių vadovų, laukiančių įsitraukusių, profesionalių, pagal sustyguotus procesus dirbančių darbuotojų, – spaudimas. Iš kitos pusės – darbuotojų, su kuriais vedamos nuolatinės derybos apie tai, kokį atlyginimą jiems reikėtų mokėti, kokias priemones suteikti, kad jie galėtų gerai dirbti, lūkesčiai. O kur dar darbo teisės ir apskaitos  reikalais besirūpinančių institucijų keliami reikalavimai, personalo specialistui galutinai susukantys galvą. Žinoma, situacija šiek tiek šaržuojama, bet iš esmės ji atitinka realybę – personalo specialisto pozicija yra labai įvairialypė ir jai keliami išties aukšti reikalavimai.

Todėl nenuostabu, kad kartais nebežinome, kurį darbą griebti. Gal adaptuoti vidines įmonės tvarkas pagal pasikeitusius teisinius reikalavimus? O gal spręsti vadovo ir darbuotojo ginčą? Galbūt svarbiau keliauti į universiteto absolventų pasirodymą, kad spėtume lyg karštas bandeles pačiupti geriausius ateities darbuotojus, kurie padės įmonei įgyvendinti penkerių metų verslo strategiją?

Visgi realybė tokia, kad laviruoti tarp prieštaravimų – viena iš svarbiausių stipraus personalo vadovo kompetencijų. Tokios išvados buvo prieita prieš keletą metų Michigano universiteto ir RBL grupės vykdytame tyrime.

Taigi atrodo, kad „personalisto“ pozicija skirta dinamiškoms ir nuolatos mokytis bei keistis pasiruošusioms asmenybėms. Tik ką daryti, kad toje skirtingų poreikių pasiutpolkėje būtų daugiau harmonijos ir užtikrintumo jausmo, o mes – personalo valdymo specialistai – taptume tais, kuriuos vadintų STRATEGINIAIS PERSONALO VALDYMO VERSLO PARTNERIAIS?

Visų pirma pradėkime nuo savęs. Būkime ambicingais ir kelkime sau aukštesnius reikalavimus būti vertais taip vadintis.

Šiandieniniame pasaulyje dauguma vadovų jau supranta, kad jiems reikalingas stiprus patarėjas, galintis pakonsultuoti personalo valdymo klausimais. Tačiau dėl personalo specialisto pozicijos kompleksiškumo ne visada turime galimybę užsiimti vien strateginiu personalo valdymu, ypač, jei esame vienintelis personalo valdymo specialistas organizacijoje. Darbuotojų samda, darbo teisės reikalavimų išpildymas, procesų suvaldymas – gana techniniai darbai. Kita vertus šios išvardintos sritys neišvengiamai priskiriamos pirminiams organizacijos poreikiams, nes be tvirto pagrindo nesukursime tvarios personalo valdymo sistemos. Apie kokias puikiai veikiančias darbuotojų motyvacijos priemones galime kalbėti, jei nebūsime atlikę pirminių darbų – išsiaiškinę darbuotojų poreikio, susisisteminę darbo užmokesčio mokėjimų istorijos, išanalizavę rinkos, gerųjų pavyzdžių ir sėkmės istorijų? Kokio kokybiško grįžtamo ryšio galime reikalauti iš vadovų, jei neturėsime apibrėžtų skirtingų pozicijų atsakomybių, reikalavimų darbuotojų kompetencijoms, aiškios ir visiems suprantamos organizacinės struktūros?

Norint gerai tvarkyti personalo valdymo procesus, būti jautriu “žmonių vadovu” ar strateginiu verslo partneriu, reikia visai skirtingų kompetencijų. Tam tikrose situacijose visai pakanka kruopštumo, atidumo, gero vykdymo ir organizacinių gebėjimų. Kitu atveju gali prireikti gilesnių kompetencijų – empatijos, gebėjimo sutarti su skirtingo tipo žmonėmis, mokėjimo prieiti, „pajausti“ žmogų. O kad mažai nepasirodytų, į pareigas dar įtraukime strateginiam personalo verslo partneriui keliamus specifinius jo srities reikalavimus. Ir štai čia susiduriame su nauja, dar platesne užduočių palete, kurioje svarbus vaidmuo tenka intuicijai, verslo/ekonomikos suvokimui, gebėjimui  į situacijas pažiūrėti iš platesnės perspektyvos, analitiniams gebėjimams. Jei pirmuoju atveju veikiame apibrėžtoje situacijoje, kurioje veikimo keliai yra gana aiškūs – tiesiog imk ir daryk, – tai antruoju ar trečiuoju atveju jau atsiduriame neapibrėžtose sąlygose, kuriose nežinia kada ir kaip gali tekti pakreipti kursą kita linkme.

Retas kuris personalo specialistas nori atlikti tik technines funkcijas. Tikėtina, kad kiekvienas siekiame kurti didesnę vertę, būti pastebėtais ir įvertintais už daugiau kompetencijų reikalaujančias užduotis. Nenusiminkite, jei tapti verslo partneriu pavyks ne iš karto, apsišarvuokite kantrybe, būkite drąsūs, kūrybiški, lankstūs, atviri ir ženkite link to mažais žingsneliais:

  • turite krūvą techninių užduočių, kurioms atlikti nebeužtenka laiko? Skirkite jas praktikantui/studentui arba ieškokite kitų, paprastesnių ar standartizuotų kelių šioms užduotims atlikti (gal ne viską reikia daryti būtent taip, kaip darote?);
  • matote apsnūdusį darbuotoją, kuriuo skundžiasi vadovai? Pasiaiškinkite tokios jo būsenos priežastis – gal jis ne savo vietoje? Jei šio kolegos asmeninės savybės įmonei yra priimtinos, išbandykite jį duodami kito skyriaus/ kitokio tipo užduotis. O gal užtektų šį apsnūdėlį įtraukti į naują projektą?;
  • negalite pasamdyti stiprių ir kompetentingų žmonių? Galbūt nereikia specialistų “pilnu etatu” – gal užtektų laisvai samdomų specialistų paslaugų, o gal tam tikrus darbus gali atlikti Jūsų klientų, partnerių ar net konkurentų žmonės. Talentų dalinimasis – labai netolima ateitis;
  • gausybė formų ir formelių jums jau įgriso ir jaučiate, kaip jos stabdo progresą? Ieškokite šių užduočių atlikimo automatizavimo galimybių, kurkite patogesnius procesus, įrankius, turinčius savitarnos elementų, t.y. darbuotojai patys susitvarko su savo poreikiais. Išdrįskite administravimą perduoti trečiosioms šalims (pvz.: darbų saugos, darbuotojų nuomos, personalo valdymo įrankių kūrimo įmonėms);
  • nusistatykite pastovią dieną ar konkrečias valandas, kurios bus skirtos Jūsų kompetencijai vystyti ir ugdyti. Tuo metu gilinkitės į verslo poreikius, naujas tendencijas, ugdykite savo asmenines savybes.

Taigi, kiekvienas turime galimybę tapti verslo partneriu – tik reikia apsispręsti ir pradėti veikti. Pradėsime keistis mes – pradės keistis ir požiūris į mus. Ir jei tikrai dėsime pastangas, tapsime tikraisiais strateginiais personalo verslo partneriais!

Parengė: Giedrė Vaitiekūnaitė