28 spalio, 2019
Žibančios akys. Verslui apsimoka?
Laimėjimas yra tada, kai laimi abi pusės. Kiekvieno žmogaus tikslas organizacijoje turėtų būti realizuojant savo talentus ir potencialą prisidėti prie verslo tikslų įgyvendinimo. Kai žmogus veikia tai, kas jam geriausiai sekasi, dėl ko jam žiba akys, ir tuo pačiu padeda organizacijai būti sėkmingai, o darbdavys jam už tai moka adekvatų atlygį – vyksta lygiaverčiai mainai. Kas nutinka, kai mainai nėra lygiaverčiai? Kai darbuotojas neprisideda prie įmonės tikslų įgyvendinimo – darbdavys švaisto savo pinigus, kai darbuotojas negauna teisingo atlygio arba nedaro tai, kas jam geriausiai sekasi ir patinka – jis savo laiką ir energiją.
Kas yra tos žibančios akys? Ar jas turi kiekvienas patenkintas darbuotojas? Žibančios akys – emocinė būsena, kuomet darbuotojas yra įsitraukęs ir savo veiklos procese atiduoda tai, ką turi geriausia: puikias idėjas ir įsipareigojimą įdarbinti visus savo sugebėjimus. Tokie darbuotojai tiki tuo, ką daro, jie nori kurti vertę ir deda maksimalias pastangas, kad darbą atliktų gerai.
Tuo tarpu tiesiog patenkinti darbuotojai yra patenkinti tuo, ką padarė ir ką daro; kokioje aplinkoje yra ir kokios sąlygos jiems suteiktos. Visgi tokie žmonės nebūtinai savo darbą padaro gerai, o kas svarbiausia – jie nebūtinai nori daugiau, nei šiuo metu turi. Tai yra, gal ir nori – tačiau skiria ribotus savo resursus tam pasiekti. Ar ambicingas vadovas nori tokio žmogaus, kuriam tinka dabartinė būsena ir jis nenori daugiau? Nemanau.
Ką sako tyrimai? Gallup organizacijos duomenimis 81% darbuotojų išeitų iš dabartinio savo darbo iš karto, gavę tinkamą pasiūlymą. Visame pasaulyje kelis metus vykdyto tyrimo duomenimis:
- 85% darbuotojų nemėgsta savo darbo
- 62% iš jų yra nepatenkinti kultūra, vadovu, užduotimis kurias turi atliki, jaučiasi nevertinami, jiems neaišku, ką reikia daryti
- 23% – nekenčia savo darbo
- Ir tik 15% mėgaujasi savo darbu
Kaip Jums atrodo – ar žmonės gali sukurti kažkokią vertę įmonei, jei jų mintys sukasi apie kitas galimybes arba nepasitenkinimą esama situacija?
Neįsitraukusių darbuotojų komandoje – 37% didesnis pravaikštų skaičius, 18% mažesnis produktyvumas ir 15% mažesnis pelningumas (Gallup) ir dėl to su kiekvienu darbuotojui sumokamu 1000 Eur – 34% yra sumokami tiesiog už nieką. Paskaičiuota, kad dėl mažesnio produktyvumo , neįsitraukę darbuotojai JAV kainuoja $450 – $550 milijardų per metus. Taikant tą pačią skaičiavimo metodiką galima teigti, kad Lietuvos verslas kas metus praranda apie 5 milijardus eurų (skaičiavimams buvo imtas SODRA skelbiamas vidutinis Lietuvoje dirbančio žmogaus atlygis 2019 m. rugpjūčio mėn.)
Ar žibančios akys tikrai svarbu vadovams? FORTUNE 500 CEO visame pasaulyje svarbu, kad jų darbuotojai mėgautųsi tuo ką daro ne dėl to, kad jiems iš tikrųjų rūpi. Jie žino – nelaimingi darbuotojai yra neproduktyvūs darbuotojai. Kompanija „Amazon“ yra priėmusi sprendimą iš karto atleisti tuos, kurie yra nepatenkinti savo pozicijoje. Vadovai tiki, kad jei organizacijoje pasiliks žmonės nemėgstantys savo veiklos, ilgalaikėje perspektyvoje bus ne tik nenaudingi, bet ir žalingi organizacijai.
Norėdama išsiaiškinti, ką šia tema galvoja vadovai Lietuvoje, padariau nedidelį tyrimą ir apklausiau 110 vadovų (11% verslo savininkai, 24% įmonės vadovai, 71% skyrių/padalinių vadovai). Uždaviau jiems 5 klausimus, dalinuosi jų įžvalgomis:
- Į klausimą, „Ar Jums, kaip vadovui, svarbu, kad Jūsų komandoje dirbtų žmonės, kuriems patiktų tai, ką jie daro (t.y. jų tiesioginis darbas)?“ – 98,2% atsakė TAIP ir tik 1,8% galvoja, kad tai yra svarbu ne kiekvienoje pozicijoje.
- Pasiteiravus „Ar pastebėjote reikšmingų skirtumų rezultatuose, tarp to, kai darbą atlieka žmonės, kuriems jų darbas patinka ir tie, kurie nejaučia aistros arba nemėgsta to, ką daro?“ – 99,1% patikino, kad reikšmingus skirtumus mato.
- Kodėl vadovai nori dirbti su tais, kurie mėgsta savo darbą? (1 – grafikas) Išdėstyti argumentai mažai kuo skiriasi nuo pasauliniuose tyrimuose minimų įžvalgų: geresni rezultatai, aukštesnė kokybė, greitis ir darbas „kaip sau“ yra tarp dažniausiai minimų įsitraukusių darbuotojų skiriamųjų bruožų.
Sunku paskaičiuoti, bet manau, kad organizacijos produktyvumo ir pelningumo rodikliai gerokai ūgteli ir dėl to, kad įsitraukę žmonės formuoja gerą atmosferą ir savo užsidegimu užkrečia ir tuos, kuriems žibančios akys mažai žinomas terminas. Susistemintą vadovų nuomonę galite panagrinėti žemiau esančiame grafike.
1 grafikas. Kodėl vadovai nori dirbti su tais, kurie mėgsta savo darbą?
- Ką vadovai sako apie tuos, kuriems jų darbas nepatinka? Antrame grafike atsispindi tai, kas yra priešinga pirmojo grafiko reikšmėms. Kad darbuotojai, dirbantys nemėgstamą darbą, yra nenaudingi organizacijai, mano požiūriu, yra akivaizdu.
2 grafikas. Ką vadovai sako apie tuos, kuriems jų darbas nepatinka?
5. Kaip atrankose kandidatus vertina apklausti vadovai? Atrankos valdymo specialistai sutaria, kad kol kas nėra 100% sėkmę garantuojančių metodų, kurie padėtų nustatyti, ar svarstomas kandidatas bus tas, kuris savo žibančiomis akimis kurs vertę sau ir organizacijai.
Klausimai susiję su patirtimi ir tiesioginio darbo įsivaizdavimu, namų darbų skyrimas ir praktinių atvejų analizė – yra dažniausiai pasitaikančios temos apklaustų vadovų vykdomose atrankose. Įdomu, kad labai reikšmingą indėlį sprendimui turi ir intuicija. Vadovai teigia, kad iš energetikos ir žmogaus bendravimo būna akivaizdu – nori jis to darbo ar ne, tiks ši pozicija, ar geriau paieškoti kažko kito. Dažnas vadovas klausia kandidatų apie svajones ir tikslus – anot jų tai vertingos mintys, kurių dėka galima įžvelgti žmogaus potencialo dydį.
Kaip eksperimentuoja apklausti vadovai, norėdami savo komandoje turėti įsitraukusius žmones, pateikta 3 – ąjame grafike.
3 grafikas. Kaip atrankose kandidatus vertina apklausti vadovai?
Vietoje išvadų. Šios temos aktualumas viena vertus neginčytinas, kita vertus dažnai nuvertinamas. Juk daug paprasčiau vykdant darbuotojų atranką pasitikrinti techninius įgūdžius, protinius gebėjimus ar tiesiog turimą patirtį ir nesigilinti į taip sunkiai apčiuopiamą dalyką – ar būsimas darbuotojas mėgausis tuo ką daro, ar ne. Jei jau taip sunku įžvelgti tokius subtilius dalykus, gal neverta tiek gilintis ir šį laiką geriau investuoti į realių darbų atlikimą. Visgi nuoširdžiai tikiu, kad jau dabar laimi tie vadovai ir tos komandos, kuriems nuoširdžiai rūpi, ar jų komanda sudaryta iš savo veiklos aistruolių, ar iš tų, kurie į darbo vietą atneša tik savo kūną.
HR Hint įkūrėja Giedrė Vaitiekūnaitė – Urbanovič