30 spalio, 2024
Darbuotojų įsitraukimas ir psichologinė sveikata 2024 m. pasaulinėje darbo rinkoje
Šių dienų darbo rinka vis labiau kelia klausimus ne tik apie efektyvumą ar pelningumą, bet ir apie tai, kaip jaučiasi darbuotojai. Gallup „State of the Global Workplace 2024“ ataskaita atskleidžia, jog darbuotojų psichologinė gerovė ir įsitraukimas į darbą tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. O štai darbuotojų nuovargis, stresas bei nuolatinis susidūrimas su spaudimu mažina produktyvumą. Kas gali padėti? Efektyvūs vadybos metodai ir dėmesys darbuotojų gerovei gali padėti atkurti pusiausvyrą ir padidinti ne tik darbuotojų motyvaciją, bet ir visos organizacijos veiklos rezultatus.
Darbuotojų stresas – auganti problema
Gallup ataskaitos duomenys rodo, kad 2023 m. net 41 % darbuotojų teigė kasdien patiriantys didelį stresą. Ypač tai pastebima tose organizacijose, kuriose vadovaujama prastai. Šiuo atveju net 60 % didesnė tikimybė, kad darbuotojai, dirbantys netinkamai valdomose įmonėse, susidurs su intensyviu stresu, lyginant su tais, kurie dirba ten, kur yra sveikas klimatas. Ką tai sako? Efektyvi vadyba apima ne tiktikslų siekimą ir planų vykdymą, bet ir emocinę darbo aplinką bei darbuotojų gerovę.
Dar svarbiau, jog stresas tarp darbuotojų yra jaučiamas dažniau nei tarp bedarbių. Tai parodo, jog blogai organizuota darbo aplinka gali turėti netgi stipresnį neigiamą poveikį darbuotojo savijautai nei finansinis nestabilumas. Tad organizacijos, neinvestuojančios į darbo sąlygų gerinimą, rizikuoja prarasti savo darbuotojus ne tik dėl blogos atmosferos, bet ir dėl nuolatinio streso poveikio jų sveikatai.
Įsitraukimas ir psichologinė sveikata
Vienas iš svarbiausių psichologinės sveikatos rodiklių darbo vietoje yra darbuotojų įsitraukimas. Įdomu tai, kad 50 % darbuotojų, kurie yra įsitraukę į savo darbą, taip pat gyvena laimingesnį ir visapusiškesnį gyvenimą. Šis ryšys tarp įsitraukimo darbe ir gyvenimo kokybės rodo, kad darbas daro didžiulę įtaką ne tik profesinei, bet ir asmeninei gerovei.
Tačiau didele problema išlieka darbuotojų ir organizacijos tikslų priešprieša. Darbuotojai ne tik nejaučia darbo prasmės, bet ir aktyviai priešinasi organizacijos tikslams. Tokių darbuotojų pasauliniu mastu yra apie 15 %. Dažnai šie darbuotojai patiria didžiulį stresą, nepasitenkinimą ir yra mažiau produktyvūs, o tai kelia grėsmę organizacijos efektyvumui ir ilgalaikiam vystymuisi.
Vadovų vaidmuo darbuotojų gerovei
Ataskaitoje pabrėžiamas vadovų vaidmuo darbuotojų psichologinei sveikatai. Pasak tyrimo rezultatų, pagrindinė darbo aplinkos kokybė priklauso nuo vadovo gebėjimų motyvuoti, įtraukti ir įkvėpti savo komandą. Kai vadovai skiria dėmesį ne tik rezultatams, bet ir darbuotojų emocinei būklei, įmonės darbuotojai yra labiau įsitraukę ir produktyvūs.
Tačiau vadovams taip pat tenka didelė našta. Būtent jie yra tie darbuotojai, kurie dažniau nei kiti jaučia stresą, pyktį ir liūdesį, nors ir turi daugiau atsakomybių bei aukštesnę socialinę padėtį. Tai rodo, kad jie dažnai tampa pirmąja linija sprendžiant darbuotojų emocines problemas. Todėl, kalbant apie psichologinę sveikatą darbo vietoje, labai svarbu, kad vadovai gautų ne tik reikiamus išteklius organizacijos tikslams siekti, bet ir visokeriopą emocinę paramą.
„Vadovų emocinė gerovė yra ypač svarbi, nes jų psichologinė būsena tiesiogiai veikia ne tik darbo rezultatus, bet ir bendrą organizacijos atmosferą bei darbuotojų motyvaciją. Remiantis tyrimais, lyderių nusiteikimas gali turėti iki 70 % įtakos darbuotojų įsitraukimui ir motyvacijai. Kai vadovai yra emociškai sveiki, jie gali geriau suprasti ir atliepti savo komandų poreikius, spręsti konfliktus ir priimti konstruktyvius sprendimus.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, dažnai yra sutelkiamas dėmesys į darbuotojų gerovę, tačiau vadovų emocinė sveikata tarsi lieka antram plane. Tai gali turėti neigiamą poveikį tiek pačiam vadovui, tiek ir komandai. Vadovai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais: tokiais kaip spaudimas pasiekti rezultatus, atsakomybė už komandas, taip pat dažnai patiria perdegimą, nes patys negauna pakankamos emocinės paramos.
Lyderiai, kurie skiria dėmesio savo emocinei būklei – praktikuodami savirefleksiją, streso valdymo strategijas, turėdami psichologines konsultacijas arba pasinaudodami mentorystės galimybėmis – yra labiau pasirengę efektyviai vadovauti.
Remiantis globaliniais tyrimais, tokie veiksniai kaip perdegimas, ilgalaikis stresas ir nesugebėjimas išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso yra pagrindinės vadovų emocinės problemos (Gallup, 2019). Todėl organizacijos, besirūpindamos ne tik darbuotojų, bet ir vadovų psichologine gerove, užtikrina tvarią ir sveiką darbo kultūrą“, – sako Rasa Kaminskienė, HR klubo kūrėja, Kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, HR Hint Online personalo valdymo projektų vadovė.
Ekonomika ir darbo teisė – svarbus veiksnys gerovei
Ekonominė aplinka ir darbo rinkos sąlygos taip pat stipriai veikia darbuotojų gerovę. Šalyse, kuriose lengviau rasti darbą, mažėja aktyvus darbuotojų neįsitraukimas, nes žmonės turi galimybę palikti netinkamą darbą ir ieškoti kito. Darbo teisių apsaugos įstatymai, ypač tie, kurie susiję su saugumu darbe, motinystės atostogomis ar teisinga atlygio politika, taip pat siejami su geresne darbuotojų emocine sveikata. Tai ypač svarbu mažinant stresą ir vienišumo jausmą tarp darbuotojų. Tai rodo, kad tinkami darbo įstatymai ne tik suteikia darbuotojams finansinį saugumą, bet ir pagerina jų emocinę būklę.
Apibendrinimas
Gallup ataskaita „State of the Global Workplace 2024“ aiškiai parodo, kad darbuotojų psichologinė sveikata ir įsitraukimas yra neatsiejami nuo organizacijos sėkmės. Tinkamas vadovavimas, geros darbo sąlygos ir dėmesys darbuotojų gerovei gali ne tik sumažinti stresą, bet ir pagerinti visos organizacijos produktyvumą. Organizacijoms reikia suvokti, kad investicija į darbuotojų emocinę sveikatą atsiperka geresniais rezultatais ir lojalumu.
