BLOGAS

30 rugsėjo, 2024

HR RŪPINASI VISAIS. O KAS PASIRŪPINS HR?

Gyvenimas vyksta. Nesvarbu kaip jaučiamės, jis skuba į priekį nestabtelėdamas nė akimirkai. Viso šio vyksmo fone esame mes. Pirma – žmonės be statuso, o jau vėliau – žmonės su savo pareigomis, pavyzdžiui, HR. Kartais tampame aukomis, budeliais, gelbėtojais. Kas atsitinka? Jei reikėtų paaiškinti mokslo kalba – mes patenkame į Karpmano trikampį arba dar kitaip vadinamą dramos trikampį. Įdomu tai, kad šis modelis gyvuoja pakankamai seniai – nuo 1968 metų. Jį sukūrė amerikiečių psichoterapeutas ir transakcinės analizės specialistas Stephenas Karpmanas. Šis modelis tapo žinomas ir naudojamas paaiškinti destruktyvius socialinius ir tarpasmeninius vaidmenų dinaminius santykius. Karpmano trikampis tapo ypač svarbiu įrankiu psichologijoje ir asmeninių santykių tyrimuose, nes padeda suprasti, kaip žmonės įsivelia į destruktyvius bendravimo modelius ir kaip iš jų išsilaisvinti.

Dažnos tokios situacijos gyvenime, kai atrodo darau viską, bet vis tiek nepavyksta, tiesa? Neseniai prašurmuliavusioje HR SAVAITĖ LIETUVA Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič dalinosi savo dramos trikampio interpretacijomis ir patyrimais iš savo gyvenimo. Buvo įtrauku ir taip stipriai atvira. Negalime teksto nuspalvinti emocijomis, bet kalbėti apie svarbią žinutę, kuri buvo išsakyta Giedrės pranešime, privalome – pažinkite savo būsenas, mokėkite iš jų išeiti ir rūpinkitės savimi be atidėliojimų.

AUKA

Tikrai teko patirti jausmą, kai svyra rankos, galvoju, jog nieko nesugebu ir nemoku. Noriu susigūžti ir gulėti kažkur kamputy, kad niekas manęs nematytų ir neklaustų. Paliktų su tuo menkumo jausmu viduje. „Šitą būseną labai gerai pažįstu ir žinau seniai. Būdama HR vadove vis kraudavau daugiau ir daugiau darbo sau, kad pagaliau tapčiau pakankama ir būtų gana. Ir nors viduje jaučiausi bejėge, bet vis tiek ieškojau kaltų išorėje. Tad apie kokią HR lyderystę, savo nuomonės atstovėjimą, lygiavertę diskusiją aš galėjau kalbėti su vadovais? Jaučiausi AUKA“, – dalijosi Giedrė. Vietoje to, kad ieškotume kaltų, pradėkime galvoti, ką su savo turima patirtimi ir kompetencijomis, stiprybe galiu daryti ir kokių priemonių reikia imtis, kad išjudėčiau pirmyn ir sukurčiau didelę vertę?

BUDELIS

„Tikrai žinau, ką reiškia būti kandžia, sarkastiška ir itin kritiška. Pirmiausia tokiomis strėlėmis apšaudau save. Tai vadinu savibudelizmu. O jau vėliau ateina laikas strėles kreipti į  mano artimą aplinką – šeimos nariai, kolegos ir tie, kurie tuo metu yra šalia. Kabinėjuosi prie smulkmenų, badau pirštais ir tokiu būdu bandau sukurti kažkokį tai judesį. Ar tikrai elgiuosi teisingai?“, – konferencijos metu kėlė klausimą Giedrė.

GEBĖTOJA

„Būdama tarsi gelbėtoja aš tiesiog negaliu sustoti dirbti. Kiekvienas, atlikdamas šį vaidmenį, elgiamės skirtingai. Tačiau aš vis kraunu, kraunu ir kraunu darbus sau ant pečių ir tampu tiesiog neadekvati. Negaliu sustoti. Kam to reikia?“, – sako Giedrė. Mes visi išgyvename visus vaidmenis ir tikrai nereiškia, kad būname tik viename ar kitame iš jų.

„Bandydama daryti viską čia ir dabar, dažniau sakydama taip negu ne, pradedu nebemėgti žmonių, jaučiu, kad veikla, kurią tikrai dievinu, mane erzina vis labiau. Ir aš tiesiog pavargau nuo savęs ir bandymo įrodyti KAŽKĄ. Nuo bandymo įrodyti, kad esu verta. Ir, pasirodo, kad aš nesu tokia viena. Pasauliniuose tyrimuose tai taip pat atsispindi.“

Giedrė sako: „Nepamirškite sau vis priminti, kad su jumis viskas yra gerai. Net ir tada, kai pradedate putotis tulžimi ir, atrodo, viskas slysta iš rankų, viskas yra gerai. Svarbu sustoti ir pasirūpinti savimi.“

Ji dalijasi harmonijos kvadratu, apie kurį išgirdo iš sociologės Mildos Pivoriūtės. Apie ką jis ir kaip padeda pasirūpinti savimi?

VEIKLA

Trečdalį gyvenimo, kurį praleidžiame darbe, turime užpildyti tuo, kas mums teikia džiaugsmą ir kuria prasmę. Norėdami pasitikrinti, užduokite sau tokius klausimus:

  • Kokios mano vertybės ir organizacijos / veiklos vertybės?
  • Ar aš vis dar augu ten, kur esu ?

Ypač HR’o žmonėms tokiose organizacijose, kurios neatitinka Jų vertybių, yra be galo sunku bandyti perlipti per save ir eiti pas žmones, transliuoti dalykus, kuriais patys netiki. Ir kitas dalykas – augimas. Ar žiba akys, ar niežti rankos? Nors ir bijot, bet labiau norit?

SANTYKIAI

Nebijokite sau užduoti atvirų klausimų. Ar jus supa  žmonės, su kuriais augate? Ar susitikę su jais jūs įsikvepiate? Jaučiatės didesnis? O gal atvirkščiai – mažesni? Tai nereiškia, kad turite viską mesti ir nutraukti draugystes ar ryšius su tais, kurie jums kelia įtampą. Anaiptol. Tai puiki terpė augti ir kelti klausimus. Kodėl taip vyksta? Gal aš pats užimu kažkurį dramos trikampio vaidmenį ir išprovokuoju tam tikrus santykius, kuriuose jaučiuosi nekaip? Kaip galėčiau tą pakeisti? Gal nuskambės makabriškai, bet:

  • Pasidarykite savo santykių auditą.
  • Kokį balą duodate savo santykiams ir kur yra jūsų riba?

KŪNAS

Kurkite aiškias rutinas kūnui prižiūrėti – juk jis padeda atsikelti ir žengti patirti gyvenimą. Tam, kad turėtume ryšį su savimi, svarbu jausti savo kūną. Ryšiui susigražinti pagelbsti  trumpa meditaciją, kurią galima atlikti net keletą kartų per dieną. Pasirinkti galite sau labiausiai patinkančią ir tinkančią, tačiau mano siūlymas yra tiesiog keliauti savo kūnu nuo pat pėdų iki viršugalvio, pajaučiant kiekvieną dalį.

SIELA

Drąsu, bet taip pat labai reikalinga apie tai kalbėti. Dėkingumas tam, kur mums skaudėjo, tiems, kurie mus iki kaulų smegenų prinervino, prierzino ir priskaudino. Būtent tos situacijos ir tie žmonės leido mumyse atsiverti naujoms galimybėms, pamatyti, o ką aš galiu? Praplėsti ribas, susidoroti su naujais iššūkiais.

Kai įvyks gyvenimas, prisiminkite, kaip išeiti iš netinkamo vaidmens, grįžti į save ir toliau kurti savo realybę. Savo aplinką. Savo kasdienybę ir įpročius. Būsenas ir svajones. Savo GYVENIMĄ.