20 birželio, 2024
Kaip atostogų metu iš tikrųjų atsijungti nuo darbo?
Atostogauji, bet vis dar sieki telefono ir nori patikrinti darbinį el. paštą? Tu ne vienas. El. pašto poveikis darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai padarė didžiulę įtaką. Dėl produktyvumo programų, pvz., „Slack“ ir „Zoom“, nuo darbo beveik neįmanoma pabėgti ir laisvalaikiu, net kai esate paplūdimyje. Daugeliu atžvilgių praėjusi pandemija dar labiau pablogino situaciją. Atsirado lūkestis, kad visada būsite pasiruošę ir pasiekiami bei galite dirbti.
Tiems, kurie mėgsta keliauti, su šiomis problemomis tenka susidurti ir ne darbo valandomis: dėl streso ir perdegimo darosi vis sunkiau atsipalaiduoti atostogų metu. Dažnai cituojamas tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Happiness Studies“, parodė, kad „reikia laiko nusiraminti po įtempto darbo ir prisitaikyti prie atostogų“. Reikia net aštuonių atostogų dienų, kad pajustumėte poilsio naudą. Šis tyrimas labai padėjo būsimiems streso ir atostogų tyrimams, įskaitant 2018 m. atliktą apklausą, kurioje nustatyta, kad net 43 procentams amerikiečių sunku atsijungti nuo darbo atostogų metu.
Net kai „out of office“ nereiškia to, kad nedirbate, o telefono išjungimas atrodo beveik neįmanomas dalykas, yra keletas patarimų, taktikų ir sprendimų, padėsiančių apsaugoti jūsų atostogas nuo darbo savaitės pratęsimo. Medicinos specialistai ir streso valdymo ekspertai išskyrė veiksnius, kurie yra svarbūs šiandienos profesiniame gyvenime, ir kaip apsaugoti laiką, skirtą poilsiui.
Stresas ir jo pasekmės
COVID-19 pandemija dar labiau paaštrino nerimo kultūrą, dėl kurios atsirado perdegimas, atsiribojimas, baimė, sielvartas ir nerimas. Pasak ekspertų, dėl šių priežasčių atsirado „Didysis atsistatydinimas“ (Great Resignation). Prieš keletą metų JAV pasiekė visų laikų rekordą – vos per mėnesį iš darbo išėjo 4,3 mln. žmonių. „Dauguma iš mūsų nuo pat mažens yra mokomi, kad mūsų darbas nusako mūsų pačių vertę. Tad jei nedarysime visko, ką galime, kad darbdavys būtų patenkintas, teks labai kentėti nuo skurdo“, – sako Devon Price, Čikagos Lojolos universiteto socialinės psichologijos profesorius ir knygos „Tinginystė neegzistuoja“ autorius. „Didėjant stresui, žmonių nuotaikos reguliavimas tampa ne toks veiksmingas, kūrybiniai gebėjimai smunka, problemų sprendimas mažėja, o kūnas vis dažniau pereina į išgyvenimo režimą“, – sako Emily Nagoski, sveikatos pedagogė ir knygos „Perdegimas: Streso ciklo atrakinimo paslaptis“ autorė. Reakcija į tokį perdegimą gali būti nesveika mityba, vienatvė ir neviltis, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitas destruktyvus elgesys. „Mes ir toliau stumiame save už savo kūno ribų“, – sako Nagoski. „Mes niekada to nedarytume su savo augintiniais. O sau tai darome kiekvieną dieną.“
Nagoski pastebi, kad, jei esate perdegęs ir keliaujate, didelė tikimybė, jog peršalsite vos atvykę į savo tikslą. Taip nutinka, kai žmogaus organizmas ilgą laiką nuolat buvo spaudžiamas, kad būtų maksimaliai produktyvus. Todėl, sustojus ir pagaliau suteikus organizmui galimybę pailsėti, jis tiesiog nebesupranta, kas darosi ir sugriūva. „Galite gyventi be tinkamo poilsio, bet galiausiai jo poreikis vis tiek jus pasivys“, – sako Nagoski. „Poilsio poreikis griebs tave už marškinių, partrenks ant žemės, uždės koją tau ant krūtinės ir sakys: „Aš liepiau tau atsigulti!“
Stresas, kaip ir bet kuri emocija, yra „tunelis“, – aiškina ji. Užuot judėję tuneliu aktyviai tvarkydami savo diskomfortą, daugelis žmonių imasi „stingdančių“ veiklų, tokių kaip televizoriaus žiūrėjimas, socialinių tinklų naršymas ir nesveiko maisto valgymas. Jos teigimu, tai paprastai nepadeda. „Nesame skirti nuolat sunkiai dirbti. Ir tikrai nesame sukurti taip, kad visą laiką miegotume“, – sako Nagoski. „Esame sukurti taip, kad svyruotumėme per gyvenimo ciklus. Sveikata nėra proto būsena. Tai nėra būties būsena. Tai veiksmo būsena“.
Kaip išvengti rūpesčių, kai atostogaujate?
Gydytojas Davidas B. Posenas, kelių streso valdymo bestselerių autorius, atkreipia dėmesį į Čikagos universiteto „tėkmės“ tyrimą. Tyrimai rodo, kad kai žmogus yra labai įsitraukęs į tai, ką daro, jis praranda laiko ir savęs nuovoką.
Srauto būsenos veikia „nes jūs negalite nagrinėti dviejų dalykų tuo pačiu metu. Jei darote tai, kas reikalauja tam tikros koncentracijos, tai viskas, ką gali padaryti jūsų smegenys“, – sako Posenas.
Vienas iš geriausių būdų patekti į srauto būseną yra būti fiziškai aktyviam. „Vienas iš mano sūnų laipioja uolomis – kai lipa į uolą, patikėkite manimi, jis negalvoja apie darbą“, – sako Posenas. „Jis galvoja, kur toliau padėti ranką, kaip pajudinti koją. Kuo įtaigesnis pratimas, tuo labiau jis jus sugers.“ Bet kokia veikla, kurią mėgstate, gali priversti jus patekti į srauto būseną – net skaitydami puikią knygą, kurios negalite mesti. Tačiau rasti ką nors „veikti“ nėra vienintelis atsakymas. Kartais priešingybė, ramybė, gali būti idealus priešnuodis stresui.
Natūralu, kad pamiršite darbą, kai vėl būsite darnoje su savimi, sako Karma Lekshe Tsomo, keturių dešimtmečių budistų vienuolė ir San Diego universiteto budizmo profesorė. Sąmoningumo ir dvasinės prasmės panaudojimas per meditaciją ir kvėpavimą padeda žmonėms pajusti savo kūną ir protą. Galite pradėti tiesiog užmerkdami akis ir suskaičiuodami įkvėpimus (įkvėpdami skaičiuokite „vienas“, iškvėpdami – „du“). „Meditacijos nauda moko mus apie kiekvienos mūsų gyvenimo akimirkos svarbą“, – sako Tsomo. „Tai atveria visiškai naują pasaulį. Jūs neprivalote būti budistu. Jūs net neprivalote būti dvasingas ar religingas, ar dar kas nors, tiesiog praktikuokite.“
Dėkingumo radimas gali priartinti jus prie streso stabilizavimo. „Stabilumo šaltiniai yra šeima, draugai, augintiniai, dvasingumas ir religija, gamta“, – sako Posenas. „Sutelkite dėmesį į tai, kas yra, o ne į tai, ko trūksta. Kai pradedi galvoti apie visas smulkmenas, už kurias reikia būti dėkingam, sąrašas yra beveik begalinis.“
Patarimas ramesnėms atostogoms
Gydytojai ir akademikai, kurių specializacija yra stresas ir perdegimas, sukūrė keletą būdų, kaip žmonės galėtų valdyti tokį spaudimą kasdieniame gyvenime; ta pati praktika gali padėti atostogaujantiems išgyventi stresą atostogų metu. Štai keletas patarimų, kuriais jie pasidalino.
>> Prieš kelionę skirkite laiko pailsėti: po darbo išjunkite telefoną, nustatykite automatinį atsakymą „ne biure“ po darbo valandų ir nustatykite laiko, praleisto prie el. pašto telefone, limitą, sako Price. Sąmoningai apsunkinkite grįžimą į darbą po darbo valandų: atsijunkite nuo visų darbo programų kompiuteryje, išjunkite jį ir, jei įmanoma, padėkite į stalčių. Praleiskite laiką atokiau nuo ekrano ir pasiimkite į rankas knygą ar užsiimkite kitu hobiu.
>> Būkite kūrybingi: Nagoski sako, kad tokios kūrybinės išraiškos kaip menas, kūryba ir rašymas padeda įveikti stresą. Ši veikla sukuria kanalą nemaloniems jausmams išreikšti už savęs ribų, o tai signalizuoja apie streso ciklo pabaigą jūsų kūnui. Tai išjungia jūsų „kovok arba bėk“ reakciją, todėl atsipalaidavimas ateina savaime.
>> Ieškokite bendruomenės: „Išgyti nuo perdegimo galime tik tada, kai mes visi rūpinamės vieni kitais“, – sako Nagoski. „Aš tai vadinu žmonių ir socialinių ryšių „meilės burbulu“, kai tavo vertė nėra matuojama pagal tavo atlyginimą, išsekimo lygį, pareigų pavadinimą ar skaičių valandų, kurias dirbi“. Laiko leidimas su žmonėmis, kurie jus džiugina, gali jums suteikti energijos, motyvuoti. Savanorystė veikia panašiai, sako Posenas – tai verčia žmones galvoti apie kitus.
>> Būkite gamtoje: Posenas rekomenduoja žiūrėti į tekantį krioklį / vandenį arba tiesiog sėdėti paplūdimyje ir stebėti, kaip bangos pasiekia krantą. Jis prideda, kad tokia aplinka ramina jūsų protą, išlaisviną ir netgi gali suteikti dvasinį komfortą.
Kaip praeitų metų naujienlaiškyje rašė HR Hint Online įkūrėja ir vadovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič: tik nepradirbk vasaros! Tas pats galioja ir šiais metais 🙂
