27 vasario, 2025
Lyderystė klesti pozityvaus mąstymo dėka
Lyderystė klesti dėl pozityvaus mąstymo. Rimtai. Optimizmas gali įkvėpti komandą, skatinti naujas idėjas ir suteikti žmonėms galimybę jaustis išgirstiems.
Tačiau tarp pozityvumo ir jo žalingos priešingybės – toksiško pozityvumo – yra plona riba. Kai optimizmas tampa perdėtas arba atitolina realybę, tai gali sukelti aplinkinių nusivylimą ir jausmą, kad jų problemos nėra svarbios.
„Problema, kai viskas pateikiama tik teigiamai, yra ta, kad tai sumenkina kitų žmonių jausmus ir patirtis“, – sako Neal Lester, Arizonos valstybinio universiteto profesorius ir „Project Humanities“ įkūrėjas. Pasak jo, tai iš esmės yra empatijos stoka – „nepripažįstama, kur žmonės yra ir ką jie išgyvena“.
Terapijos specialistė Whitney Goodman, knygos „Toxic Positivity: Keeping It Real in a World Obsessed with Being Happy“ autorė, teigia, kad toksiškas pozityvumas dažnai kyla iš nemalonių emocijų vengimo. Pozityvumas savaime nėra blogas dalykas, bet, pasak jos, „tam yra tinkamas laikas ir vieta“. Norėdami tapti efektyvesniais lyderiais, kolegomis ar vadovais, turime mokėti priimti sudėtingas emocijas ir būti atviri žmonių rūpesčiams.
Atpažinti toksiško pozityvumo požymius savyje gali būti sudėtinga, tačiau tai būtina, jei norite kurti tikrus ryšius ir palaikyti savo komandą. Ekspertai išskiria pagrindinius ženklus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, ir pateikia geresnius reagavimo būdus.
#1: Greitai sumenkinate kolegų problemas
Kolega pasidalija, kad susiduria su sunkiu projektu, o jūs, norėdami jį paguosti, sakote: „Viskas bus gerai“ arba „Nesuk galvos“. Nors šios frazės gali būti nuoširdžiai geranoriškos, jos iš tikrųjų yra priešingos paramai. „Kai kas nors susiduria su situacija, kurią jie patys vertina kaip sudėtingą ar bauginančią, pasakyti jiems, kad nesijaudintų, yra jų jausmų ignoravimas“, – sako Lesteris. Tai gali sukurti aplinką, kurioje komandos nariai nesijaučia palaikomi.
Ką daryti vietoje to: Skirkite dėmesio klausymuisi, supratimui ir pripažinimui, siūlo Goodman. „Svarbu pripažinti žmogaus realybę ir būti šalia ten, kur jis yra, o ne ten, kur norėtumėte, kad jis būtų“, – priduria Lesteris.
#2: Skeptikus laikote „probleminiais“ žmonėmis
Jei darbuotojas dažnai iškelia problemas ar kritiką, galite jį laikyti negatyviu ar „sunkiu žmogumi“. Tačiau toks požiūris gali būti toksiško pozityvumo simptomas. „Tai pasireiškia demonizuojant tuos, kurie kelia klausimus, vadinant juos besiskundžiančiais ar pernelyg kritiškais“, – sako Goodman. Jei į pastabas atsakote frazėmis „Būk dėkingas už tai, ką turi“ arba „Galėjo būti blogiau“, siunčiate žinutę, kad jų rūpesčiai nėra svarbūs.
Ką daryti vietoje to: Pripažinkite, kad kritiškas mąstymas yra vertingas. Sukurkite psichologinį saugumą, kuriame komandos nariai galėtų kalbėti apie problemas be baimės ar kaltės jausmo.
#3: Visada ieškote „šviesiosios pusės“
„Negali įvertinti saulės be lietaus.“
„Kas tavęs nepražudo, padaro stipresnį.“
„Viskas vyksta dėl priežasties.“
Nors šios frazės gali atrodyti kaip priešingybė negatyvumui, jos dažnai slepia toksišką pozityvumą, sako Lesteris. Goodman priduria, kad tokie tušti „gerai skambantys“ teiginiai dažnai atrodo nenuoširdūs ir globėjiški.
Ką daryti vietoje to: Vietoje šabloninių frazių, tiesiog aktyviai klausykitės. Pasak Goodman, žmonės nori jaustis suprasti. Vietoje to sakykite: „Aš tavo pusėje“, „Tai prasminga“ arba „Noriu tau padėti“.
#4: Iškart bandote viską išspręsti
Kai kolega dalijasi stresine situacija, automatiškai imate siūlyti sprendimus: „Ar bandei daryti taip?“ arba „Štai ką turėtum padaryti.“ Toks skubėjimas išspręsti problemą siunčia žinutę, kad kolegos jausmai yra kažkas, ką reikia „pataisyti“, o ne pripažinti.
Ką daryti vietoje to: Leiskite kolegai išsikalbėti ir išreikšti savo emocijas, prieš siūlydami sprendimus. „Klausykite ne tam, kad atsakytumėte, o tam, kad suprastumėte“, – sako Lesteris.
#5: Negalite atsispirti dalintis pozityviais įrašais „LinkedIn“
Socialiniai tinklai dažnai tampa „vaidybos aikštele“ perdėtai laimei demonstruoti. Ypač „LinkedIn“ galima pamatyti daug įrašų apie „didžiulį pasididžiavimą“, „džiaugsmą pranešant apie naują poziciją“ ir „nuostabius pasiekimus“.
Nors dalintis gera žinia nėra blogai, nuolatinis siekis atrodyti teigiamai gali signalizuoti, kad susiduriate su toksišku pozityvumu. „Pastovus noras išlaikyti tobulą įvaizdį gali sukelti spaudimą visada atrodyti laimingam ir sėkmingam“, – sako Goodman.
Ką daryti vietoje to: Prieš dalindamiesi „gėrio perpildytu“ įrašu, paklauskite savęs: Ar aš tiesiog bandau paslėpti tikruosius jausmus? Turėkite žmonių, su kuriais galėtumėte būti nuoširdūs ir kurie padėtų jums apdoroti emocijas ne tik internete, bet ir realiame gyvenime.
Išvada: autentiškas palaikymas, o ne tuščias optimizmas
Atpažinti ir spręsti toksiško pozityvumo problemą nereiškia atsisakyti optimizmo. Kaip sako Lesteris, „būti viltingu nėra toksiška“. Tačiau svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje kolegos jaustųsi išgirsti ir suprasti. Tikroji lyderystė prasideda nuo gebėjimo išklausyti, rodyti nuoširdų palaikymą ir leisti žmonėms jausti tai, ką jie jaučia – net jei tai ne visada yra tik pozityvios emocijos.
