30 rugsėjo, 2025
Analizuojant daugiau nei 1 000 profesijų ir šimtus įgūdžių – apimant 70 milijonų darbo pasikeitimų – buvo nagrinėjama pagrindinių įgūdžių (tokių kaip teksto suvokimo, elementari matematika ir gebėjimas gerai dirbti komandoje) svarba karjeros raidai. Tie, kurie turėjo platų pagrindinių įgūdžių spektrą (priešingai nei tik kelis labai specializuotus įgūdžius, pavyzdžiui, programavimą), greičiau mokėsi naujų dalykų, uždirbo daugiau, užėmė aukštesnes pareigas ir pasirodė esą atsparesni darbo rinkos pokyčiams visos savo karjeros metu. Taip yra todėl, kad pagrindiniai įgūdžiai padėjo darbuotojams būti lankstesniems, suteikė tvirtą pagrindą greitai įsisavinti naujus gebėjimus ir leido sklandžiai bei subtiliai įgyvendinti organizacinius pokyčius, o tai itin vertinama aukštesnėse, daugiau uždirbti leidžiančiose pozicijose. Atsižvelgiant į didžiulius technologinius pokyčius, tokius kaip generatyvaus dirbtinio intelekto pažanga ir jo prognozuojamą poveikį darbo vietoms, tyrimas pateikia įtikinamą argumentą dėl nuolatinės „minkštųjų įgūdžių“ plėtros – tiek individams, tiek įmonėms.
Kadangi tokios technologijos kaip generatyvusis dirbtinis intelektas keičia darbo vietas, nesunku manyti, jog, siekiant ilgos ir pelningos karjeros, svarbiausia yra didesnė techninė kompetencija. Pagal tokią logiką, įmonės, ieškodamos darbuotojų į pradinio lygio pozicijas sudėtingoje rinkoje, turėtų ieškoti kandidatų su specializuotomis žiniomis. Tačiau mūsų nauji tyrimai rodo, kad pagrindiniai įgūdžiai – tokie kaip bendradarbiavimas, matematinis mąstymas ir gebėjimas prisitaikyti – gali būti kur kas svarbesni.
Naujame tyrime buvo išanalizuoti didelio masto JAV duomenys apie daugiau nei 1 000 profesijų įvairiose pramonės šakose laikotarpiu nuo 2005 iki 2019 metų, įskaitant 70 milijonų darbo perėjimų, apimančių šimtus įgūdžių. Įgūdžiai buvo suskirstyti į pagrindinius (pvz., teksto suvokimo, elementarūs matematiniai gebėjimai ir komandinio darbo įgūdžiai) bei labiau specializuotus, pažangesnius (pvz., „blockchain“ technologijos išmanymą). Buvo tiriama, kaip žmonių įgūdžiai keitėsi ir vystėsi laikui bėgant bei jų karjeros metu.
Nustatyta, kad tie, kurie pasižymėjo aukštais pagrindinių įgūdžių rodikliais, dažniau uždirbo didesnius atlyginimus visos savo karjeros metu, užimdavo aukštesnes pareigas, greičiau įsisavindavo specializuotus gebėjimus ir buvo atsparesni pramonės pokyčiams. Pagrindinių įgūdžių turėjimas ir vystymas ne tik suteikė konkurencinį pranašumą ieškant pradinio lygio darbo – jie nulėmė, kiek toli žmogus galėjo pakilti karjeros laiptais.
Tam, kad vadovams būtų paprasčiau suprasti visą šių įgūdžių vertę, taip pat buvo tiriama, kaip jie lemia ilgalaikę veiklą, prisitaikymą ir tobulėjimą. Tyrimas parodė, kad žmonės, turintys platų ir stiprų pagrindinių įgūdžių rinkinį – įskaitant teksto suvokimą, elementarią matematiką ir komunikacijos įgūdžius – linkę mokytis greičiau ir laikui bėgant įvaldo sudėtingesnius gebėjimus.
Pagalvokime apie NBA naujokų biržą. Komandos ne visada renkasi daugiausiai taškų pelnančius universiteto žaidėjus. Vietoje to jos ieško didelį potencialą turinčių sportininkų – tų, kurie turi tvirtą pagrindą: greitį, vikrumą, kamuolio valdymą, pozicinį suvokimą ir metimo techniką. Šie žaidėjai gal ir nežiba pirmą dieną, tačiau dažnai tampa žvaigždėmis, nes tvirtas jų pagrindas leidžia augti.
Tas pats galioja ir darbo vietoje. Kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Jane Street Capital“, garsėja tuo, kad samdo žmones dėl jų „žalių“ matematinių gebėjimų – ne todėl, kad jie jau moka prekiauti išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, bet todėl, kad jų pagrindiniai matematiniai įgūdžiai leidžia greitai mokytis ir toli pažengti.
Žinoma, ne kiekviena organizacija rizikuoja dėl potencialo. Pavyzdžiui, startuoliai gali teikti pirmenybę kandidatams su jau turimais darbo įgūdžiais. Jiems reikia žmonių, galinčių generuoti rezultatą iš karto. Kitais atvejais įmonės, veikiančios mažo pasitikėjimo arba didelės kaitos aplinkoje, dažnai menkiau vertina pagrindinius įgūdžius, nes nesitiki ilgai išlaikyti darbuotojus.
Vis dėlto, įmonėms, kurios galvoja toliau nei apie artimiausią ketvirtį, pagrindiniai įgūdžiai yra svarbūs. Jie formuoja žmogaus augimo kelią ir jo ilgalaikes galimybes. Tačiau yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių įmonės turėtų atsižvelgti į pagrindinius įgūdžius – ne tik individualus darbuotojų našumas.
Tyrimas parodė, kad darbuotojai, turintys platų pagrindinių įgūdžių spektrą, buvo labiau prisitaikantys prie pramonės pokyčių. Šis gebėjimas ypač svarbus, nes specializuoti įgūdžiai gali labai greitai įgauti reikšmę ir ją prarasti.
Pavyzdžiui, „Adobe Flash“ kažkada buvo interaktyvaus interneto turinio aukso standartas, išlaikęs visą kūrėjų kartą. Tačiau, kai „Flash“ buvo nutrauktas, o naršyklės jo atsisakė, paklausūs liko tik tie, kurie sugebėjo pereiti prie HTML5 ir JavaScript. Pastaruoju metu tokie nišiniai techniniai įgūdžiai kaip „Hadoop“ inžinerija ir „blockchain“ kūrimas patyrė staigų pakilimą ir nuosmukį. „HackerRank“ 2025 m. kūrėjų įgūdžių ataskaitoje „Hadoop“ įvardijamas tarp sparčiausiai nykstančių įgūdžių, o „LinkedIn“ duomenys rodo, kad su „blockchain“ susijusių darbo pasiūlymų ir kūrėjų veikla per vienerius metus sumažėjo daugiau nei 40 %, nes investicijos ir dėmesys nukrypo į dirbtinį intelektą.
Tokie greiti ciklai nebėra retenybė. Mokslininkai skaičiuoja, kad techninių įgūdžių „pusėjimo trukmė“ – laikas, per kurį pusė tavo žinių tampa pasenusios – sumažėjo nuo maždaug 10 metų 1980-aisiais iki ketverių šiandien ir greitai gali nukristi žemiau dvejų.
Specializuoti įgūdžiai gali staigiai pakilti ir išnykti, tačiau tyrimo išvados rodo, kad žmones, kurie sugeba išsilaikyti kiekvienos bangos metu, sieja tie patys pagrindai: stiprūs problemų sprendimo gebėjimai, aiški komunikacija ir gebėjimas dirbti komandoje. Šie esminiai gebėjimai padeda darbuotojams greičiau persimokyti, leidžia įmonėms lanksčiai perkelti talentus nepradedant nuo nulio ir galiausiai užtikrina veiklos tęstinumą, kai atsiranda nauja technologija. Nuolatinės sumaišties pasaulyje organizacijos turėtų dar atidžiau kreipti dėmesį į savo darbuotojų pagrindinius įgūdžius, nes būtent jie, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, leidžia keistis ir prisitaikyti.
Šiuolaikinėje darbo rinkoje, kur technologijos keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, žmogiškųjų išteklių specialistų vaidmuo tampa itin svarbus – būtent jie padeda organizacijoms atpažinti ir ugdyti darbuotojų pagrindinius įgūdžius, kurie lemia ilgalaikę sėkmę. Norėdami patys išlikti žingsniu priekyje, HR profesionalai turi nuolat gilinti žinias, mokytis naujausių praktikų ir gebėti prisitaikyti prie pokyčių. Prisijunkite prie HR AK akademijos kurso – tai puiki galimybė ne tik sustiprinti savo kompetencijas, bet ir užtikrinti, kad tiek jūs, tiek jūsų organizacija visada būtumėte ant bangos.
Daugiau ir išsamiau >> https://www.hrakademija.lt/registracija/