Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai, kaip su juo kovoti - HR Hint Online Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai, kaip su juo kovoti - HR Hint Online

BLOGAS

28 gegužės, 2019

Stresas darbe: pagrindiniai kaltininkai, kaip su juo kovoti

Paskutiniu metu tarp personalo profesionalų dažnai girdima, kad įmonės suka galvą kaip geriau tvarkytis su stresu. Vienos bando labai populiarėjančias sąmoningo dėmesingumo (angl. Mindfulness) programas, kitos įrengia meditacijos ar miego kambarius. Nemažai skatina fizinį aktyvumą, nes tai viena efektyvesnių prevencinių priemonių. Kodėl toks dėmesys streso valdymui? Kas atsakingas: darbdavys ar darbuotojas?

Nerimą keliantys duomenys

EU-OSHA Europos mastu atliktos nuomonių apklausos duomenys rodo, kad apytiksliai pusė darbuotojų mano, jog su darbu susijęs stresas yra įprastas jų darbo vietoje. Dažniausiai nurodomos šios su darbu susijusio streso priežastys: darbo reorganizavimas arba menkos darbo garantijos, ilgas darbo laikas arba per didelis darbo krūvis ir priekabiavimas bei smurtas darbe.

Tad streso išvengti mes negalime, bet galime atpažinti ir pasirinkti, kaip į jį reaguosime.

Streso požymiai

Seniai įrodyta, kad trumpalaikis stresas turi teigiamą įtaką. Kai tokį patiriame, galime padirbėti efektyviau, greičiau priimti sprendimus, kūrybiškiau pažiūrėti į situaciją. Pozityvaus streso pavyzdžiai: pirmos dienos darbe, pranešimas didelei auditorijai, staiga atsiradusi situacija, kurią reikia spręsti čia ir dabar. Momentinis stresas nedaro žalos mūsų sveikatai. Tačiau, jei jus dažnai kamuoja prastesnis, nei įprasta, miegas, įkyrios mintys, jaučiate įtampą sprando srityje, pečiuose ir žemesnėje nugaros dalyje, jus kamuoja galvos skausmai, apatija – verta sunerimti.

Kaltininkai

Žmonės turi skirtingus streso toleravimo lygius ir tai, kas kelia stresą vienam, nebūtinai jį sukels jums, tačiau darbe dažniausiai pastebimos šios priežastys:

  1. Darbo krūvis. Taip, sakysit, o kas neužkrautas darbu, bet sveikas darbo krūvis yra tuomet, kai darbuotojas turi iššūkių keliančias užduotis, bet taip pat ir reikiamas kompetencijas ir resursus jas atlikti. Problemos kyla tuomet, kai darbuotojas neturi resursų ar kvalifikacijos susitvarkyti su užduotimis, ar tuomet kai turi resursus, bet užduočių yra per daug ir daromas spaudimas nuolat dirbti viršvalandžius. Pasitaiko ir prasto darbų delegavimo situacijos, kuomet vadovas nesuformuluoja aiškių užduočių. Tiesa, stresą gali kelti ir per mažas darbo krūvis.
  2. Prasta komunikacija pokyčių laikotarpiu. Visai neseniai artimoje aplinkoje stebėjau darbuotojos, kurios įmonėje keitėsi vadovas, savijautą. Visi žino, kad vyksta pokyčiai, bet informacija dalinamasi neformaliai, kai kurie darbuotojai pakviečiami darbo pabaigoje ir tiesiog atleidžiami. Jokios formalios komunikacijos, kas, kodėl, kiek bus atleista? Aišku, kad tokiose situacijose yra du elementai: vadovų komunikacija ir pačio žmogaus gebėjimas priimti pokyčius bei dirbti neapibrėžtumo situacijoje. Tačiau sunku patikėti, kad yra įmonių, kurios visiškai užbraukia komunikacijos dalį ir valdo savo pokyčius baugindamos darbuotojus.
  3. Toksiška įmonės kultūra. Ar Jūsų įmonėje apkalbinėjama? O galbūt tyčiojamasi? Kuo labiau jūsų ir įmonės vertybės nesutampa, tuo didesnį stresą jausite.
  4. Darbo specifikos neatitinkantis ofisas. Darbe praleidžiame labai daug laiko, tad natūralu, kad norime patogios darbo vietos, kuri padėtų, o ne trukdytų produktyviai dirbti. Jei pastebite, kad jums trukdo triukšmas, karštis, šaltis ar dėl šviesos bei oro trūkumo jaučiatės apsnūdę – tai gali kelti stresą ar net esamą stresą pastiprinti.

Ką pataria profesionalai?

Laura Rimkutė, psichologė ir verslo konsultantė, turinti patirties diegiant streso įveikimo programas įmonėse, teigia, kad yra konkretūs požymiai, kurie parodo, jog įmonei reikia imtis veiksmų:

  1. Padidėjęs nedarbingumas. Darbuotojai pradeda imti daugiau nedarbingumo pažymėjimų, kartais šitaip tiesiog bando išvengti darbo.
  2. Padažnėję konfliktai tarp kolegų, kai atmosfera ir mikroklimatas organizacijoje darosi labai prasti ir žmonės daugiau laiko praleidžia pykdamiesi nei bendradarbiaudami.
  3. Didelis skaičius perdegusių darbuotojų. Pradžioje jie atrodo labai entuziastingi, dažnai dirba viršvalandžius, yra labai įsitraukę į darbą. Vėliau vis labiau atsiriboja nuo aplinkos, vis mažiau bendrauja su aplinkiniais, nes tai „trukdo dirbti“. Galiausiai, jie fiziškai ir emociškai išsenka. Dirba daug, tačiau efektyvumas krinta. Jie nustoja jausti pasitenkinimą darbu ir gyvenimu. Galiausiai, perdegę, tiesiog išeina iš darbo.

Rimkutė pastebi, kad organizacijos vis dažniau imasi priemonių. Dažniausios yra šios:

  • Mokymai apie streso valdymą. Jų metu darbuotojai išmoksta daryti pertraukėles tarp darbų, giliai atsipalaiduoti, keisti požiūrį. Taip pat populiarėja meditacijos, sąmoningumo mokymai.
  • Fizinio aktyvumo skatinimas, suteikiant galimybes lankytis sporto klubuose, įtraukiant komandos narius į smagius, fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus.
  • Įrengtos poilsio erdvės, kur galima nusnūsti ar bent laikinai užmiršti darbą žaidžiant įvairius žaidimus, gulint masažo kėdėje ar darant fizines mankštas su organizacijos pasamdytu kineziterapeutu.
  • Galimybė lankytis pas psichologą įmonės patalpose.

 

Lukas Mackevičius, “StressOff” įkūrėjas, teigia, kad su stresu labiausiai padeda susitvarkyti:

  • asmeninė atsakomybė už savo gerovę. Lietuvoje žmonės labai daug skundžiasi, vietoj to, kad imtųsi veiksmų ir keistų situaciją. Vadovas nuolatos kritikuoja, krūvis toks didelis, kad pradeda kentėti sveikata, niekaip neišeina gauti geresnio darbo dėl nepakankamų anglų kalbos žinių – skamba kaip sprendimo reikalaujančios situacijos, kurios dažnai išvirsta į skundimąsi ir nusivylimą. Pagrindinė priežastis yra ta, kad žmonės savęs nepažįsta, nereflektuoja apie savo vertybes, kitas galimybes ir bijo spręsti nemalonias situacijas.
  • optimizmas, kuomet iš esamos situacijos bandoma gauti maksimaliai geriausią variantą.
  • rūpinimasis kūnu. Reikia nepamiršti, kad stresas, tai mūsų kūno atsakas į situaciją. Būtina turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką (čia svarbu ne kiekybė, o nuoseklumas) – kvėpavimas, fizinis aktyvumas ar pan. Apskritai streso valdymas, gebėjimas išreikšti mintis yra vienas svarbiausių gyvenimo įgūdžių, psichologinė higiena. Turime galvoti apie savo vidinius resursus, negalime tik imti ir nieko neįdėti – privalome rūpintis kūnu, maistu, miegu.

Mackevičius sako, kad neseniai atlikti tyrimai parodė, jog apie trečdalį įmonės darbuotojų daugiau kaip trečdalį savo darbo laiko skiria nerimui dėl prastos dabarties ir greičiausiai dar blogesnės ateities (pvz.: dėl vykdomų reformų, keičiamų darbo užmokesčio sistemų, konkurencijos ir pan.). Pagrindinės to pasekmės – sumažėjęs produktyvumas, efektyvumas, kritęs pasitenkinimas atliekama veikla, ženkliai sumažėję įsitraukimas į darbą.

Jei jums įdomu pasitikrinti situaciją savo komandoje, siūlome atlikti patiriamo streso testą.

Tad kas atsakingas: darbuotojas ar darbdavys?

Idealiu atveju – abi pusės. Darbdavys Lietuvos teisės aktų yra įpareigotas užtikrinti psichosocialinę riziką, t.y. matuoti patiriamo streso lygį ir imtis veiksmų, jei situacija darosi probleminė. Tam net paruošti streso darbe valdymo standartai. Situacija gerėja ir vis daugiau įmonių imasi realių veiksmų, tačiau vis dar yra tokių, kurios prastai įgyvendina pokyčius, pelnosi darbuotojų sveikatos sąskaita ar tiesiog dėl vadovų neišprusimo nemato reikalo apie tai kalbėti. Kita vertus, net Pasaulinė sveikatos organizacija kalba apie tai, kad mes patys turime stiprinti savo psichinę sveikatą, kad galėtume susitvarkyti su iššūkiais, kuriuos mums atneša gyvenimas. Patariama išmokti kalbėti apie savo jausmus, didinti savo fizinį aktyvumą, sveikai maitintis, palaikyti ryšius bei prašyti pagalbos. Taip pat rūpintis kitais, bet nepamiršti ir savęs.

 

HR Hint Online verslo partnerė Asta Mikalajūnienė

Publikuota: Delfi