30 rugpjūčio, 2024
Vieniši darbuotojai
Pasauliniu mastu vienas iš penkių darbuotojų teigia, kad praėjusią dieną jautėsi vienišas, kaip teigiama „Gallup“ naujoje 2024 m. Pasaulinės darbo vietos būklės ataskaitoje.
Vienatvė labiau paplitusi tarp darbuotojų, kurie yra jaunesni nei 35 metai, nei tarp vyresnių. Tiek vyrai, tiek moterys apie vienatvę pasisako vienodai –po 20 % apklaustųjų.
Iš visų „Gallup“ analizuotų veiksnių, pastebima, kad didžiausią įtaką vienatvės jausmui daro darbo vieta. Visiškai nuotoliu dirbančių darbuotojų vienatvės lygis gerokai aukštesnis (25 %) nei tų, kurie dirba tik biure (16 %). Hibridinį darbo modelį pasirinkę darbuotojai užima vidurinę vietą – 21 %.
Vienatvė ir ilgaamžiškumas
Socialinė izoliacija ir lėtinė vienatvė daro žalingą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Harvardo profesorė ir „Gallup“ vyresnioji mokslininkė Lisa Berkman su kolegomis tyrė santykį tarp socialinių bei bendruomeninių ryšių ir mirtingumo per devynerių metų laikotarpį. Žmonių, kuriems trūko bendruomeninių ir socialinių ryšių, mirtingumo rizika buvo du kartus didesnė nei tų, kurie turėjo daug socialinių kontaktų. Šie skirtumai buvo nepriklausomi nuo fizinės sveikatos, socioekonominės padėties ir sveikatos praktikos. Kiti tyrimai parodė panašius santykius tarp stiprių socialinių ryšių ir ilgaamžiškumo.
„Socialiniai kontaktai tikrai yra labai svarbūs kiekvieno žmogaus darbe. Net neabejoju, kad net tie, kurie sako esantys „vienišiai“ ar „nemėgsta daug bendrauti“ jaučia poreikį bent kartą per dieną užmegzti kažkokį socialinį kontaktą. Žinoma, nebūtinai tai gali būti bendravimas su kolegomis, dirbdami nuotoliu jie gali pasikalbėdami su žmonėmis iš artimesnės aplinkos. Pati turėjau įvairios darbo nuotoliu praktikos – dėl atstumo ir kolegų užsienyje, dėl pandemijos. Vėliau, grįžus atgal į ofisus ar likus prie hibridinio darbo, buvo galima matyti skirtumus kaip žmonėms sekasi socializuotis. Ir akivaizdu, kad, kai žmonės turi „gyvesnius“ socialinius kontaktus nei tik el. laiško išsiuntimas, mezgasi RYŠYS. Ir aš nekalbu apie kažkokį „stebuklingai“ artimą ryšį, „darbo šeimos“ kūrimą, bet tiesiog apie vienas kito pažinimą geriau.” , – sako Ilona Vaitiekūnienė
„Vienam kolegai, kuris gyrė zoom susitikimus, kartą pasakiau: žinai, visi zoom‘ai atrišo rankas, bet užrišo burnas. Juk iš tikrųjų, kai beveik visus susitikimus perkėlėme į elektroninę erdvę, tapo taip patogu rengti susirinkimus, gali dalyvauti kolegos iš bet kurio Lietuvos krašto, bet kas vyksta tų zoom‘ų metu? Jokio kontakto. Vieni klausydami dirba ir kitus darbus, kiti net neįsitraukia į pokalbį. Gyvų susitikimų metų galima pagauti akių kontaktą, pajausti tą tikrą emociją, pamatyti žmogaus kūno kalbą. Visa tai be abejo stiprina ryšį. O ten, kur yra ryšys tarp žmonių, niekada nesijausi vienišas.“ , – Giedrė Augustauskienė
Kaip darbdaviai gali padėti
Gera žinia ta, kad darbas mažina vienatvę ir atskirtį. Apskritai dirbantys suaugusieji mažiau linkę patirti vienatvę (20 %) nei bedarbiai (32 %), ir tai atsispindi įvairiose amžiaus grupėse.
Tačiau šis teigiamas poveikis jaučiamas tik tada, kai darbuotojai yra įsitraukę į darbą. Jei darbuotojai aktyviai neįsitraukę, jie tikėtina beveik taip pat jaučiasi vieniši, kaip ir bedarbiai. Jei darbuotojai yra įsitraukę, į savo darbą žiūri kaip į prasmingą veiklą, jaučiasi susiję su savo komandos nariais bei organizacija – jų vienatvės tikimybė yra daug mažesnė.
Atskirame JAV atliktame tyrime nustatyta, kad įsitraukę darbuotojai 64 % rečiau jaučiasi vieniši nei tie, kurie nėra įsitraukę. Bendras įsitraukimas turi daug stipresnį poveikį nei bet kuris iš 12 individualių įsitraukimo aspektų, kuriuos tyrė „Gallup“. Pavyzdžiui, darbuotojai yra mažiau linkę jaustis vieniši tie, kurie teigia, kad jų nuomonė darbe yra svarbi, net 39 %, ir tie, kurie kasdien daro tai, ką geriausiai moka, net 37 % į vienatvę.
Nustebino tai, kad turėti geriausią draugą darbe yra tarp mažiausiai reikšmingų iš 12 veiksnių, kai kalbama apie vienatvės mažinimą. Darbuotojai, kurie teigia turintys geriausią draugą darbe, 21 % rečiau jaučiasi vieniši. Nors tai vis tiek svarbu, tačiau ne taip reikšminga kaip bendras įsitraukimas.
Kodėl taip yra? Gali būti, kad prasmingas darbas įtraukia žmones tiek, kad jie nejaučia vienatvės – jie tiesiog per daug užsiėmę veikla, kuri juos domina.
Jei vadovai nori spręsti savo darbuotojų vienatvės problemą, geriausias pasirinkimas gali būti visapusiškas darbuotojų įsitraukimo skatinimas.
„Šio tyrimo rezultatai tik dar labiau parodo, kad reikia gilintis į tai, kaip jaučiasi darbuotojai atlikdami savo darbus bei užduotis, ar jie gauna pakankamai grįžtamojo ryšio, ar yra girdimi, ar jaučiasi galintys išsakyti savo nuomonę, o ne mesti visas pajėgas bandant sukurti pridėtinę vertę per snack’sus. Nesakau, kad kažkas blogai yra duoti nemokamų užkandžių, bet garantuoju, kad žmonės, kurie jaučia beprasmybę savo darbo veikloje, dėl snack’sų darbdavio neišgirs 🙂 Ir čia įsitraukimo tikrinimas vienodas tiek dirbantiems ofise, tiek nuotoliu, nes ir tie, ir tie dirbdami ir mėgaudamiesi bus įsitraukę ir labiau norės socializacijos su savo kolegomis – tiesiog natūraliai.“ , – sako Ilona Vaitiekūnienė
„Darbuotojai, kurie įsitraukia į savo darbą, tampa komandos dalimi. Ir vadovo užduotis – kartais tuos neįsitraukusius tiesiog paraginti, paskatinti, nes dėl tam tikrų būdo savybių žmonės ne visada patys imasi iniciatyvos – „kol manęs nejudina, tol aš tyliu“, bet tada, kai jie prijungiami prie kokio nors projekto, darbo grupės, tarsi pražysta visai kitomis spalvomis, atranda save. Ir už tai jis tikrai padėkos savo vadovui, kad pasitikėjo juo, kad leido jam atsiskleisti. Nors pati beveik visada dirbu nuotoliu, stengiuosi, kai tik galiu, atvykti į ofisą, kad pajausčiau tą komandos pulsą, kad neatitrūkčiau.“ , – Giedrė Augustauskienė
Pabaigai
Ne visos psichikos sveikatos problemos yra susijusios su darbu, tačiau darbas yra veiksnys, lemiantis kasdienes emocijas. Darbuotojai, kurie nemėgsta savo darbo, dažniau patiria didelį kasdienį stresą ir nerimą, taip pat jaučia padidėjusius kitus neigiamus jausmus.
Daugelio gerovės rodiklių (streso, pykčio, nerimo, vienatvės) atžvilgiu aktyvus neįsitraukimas į darbą prilygsta arba yra net blogesnis už nedarbą. Priešingai, kai darbuotojai savo darbą ir santykius darbe laiko prasmingais, darbas yra susijęs su aukštu kasdienio pasitenkinimo lygiu ir žemais neigiamų kasdienių emocijų lygiais. Svarbu paminėti, kad pusė darbuotojų, kurie yra įsitraukę į darbą, bendrai jaučiasi puikiai gyvenime.
Darbdaviams, sprendžiant psichikos sveikatos problemas, reikia teikti paramą, siekiant gyvenimo gerovės ir įsitraukimo į darbą. Darbdaviai turėtų suteikti tinkamas naudas ir lankstumą, kad palaikytų darbuotojų gerovę, nepamiršdami svarbiausio veiksnio, lemiančio darbuotojų gyvenimo vertinimą: produktyvių, aukštus rezultatus pasiekiančių komandų kūrimo.
„Galiu pridėti, kad jausmas, kai darbuotojas yra patenkintas savo darbdaviu, kai jis girdimas ir turi galimybę augti, tobulėti, daryti tai ką gali geriausia – TIESIOG APSIMOKA 🙂“ ,- sako Ilona Vaitiekūnienė.
S. „Gallup“ apskaičiavo, kad mažas darbuotojų įsitraukimas pasaulio ekonomikai kainuoja 8,9 trilijono JAV dolerių arba 9 % pasaulinio BVP. Priverčia susimąstyti, tiesa?
