BLOGAS

16 birželio, 2020

LR Darbo kodekso pakeitimai nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.

2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja visa eilė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) straipsnių pasikeitimų. Pakeitimus galima būtų grupuoti į kelias pagrindines grupes:

a) sutvarkytos kai kurios sąvokos ir patobulinta teisinė reglamentavimo technika
b) išspręstos teisinio reglamentavimo problemos, kai panašų teisinį santykį reguliavo skirtingos normos (pvz. išeitinių kompensacijų dydžiai)
c) sukurtos naujos taisyklės.

a) sutvarkytos sąvokos ir patobulinta teisinė reglamentavimo technika
Teisinės technikos tobulinimo atvejais atsisakyta griozdiškų formuluočių, pvz. įvaikius, globotinius bei rūpintinius pavadinus tiesiog vaiku, tuo pačiu vėliau įstatyme atsisakant minėtos ilgos sąvokų tirados. Panašaus pobūdžio patikslinimas iš esmės neturintys jokios įtakos teisiniam reglamentavimui atlikti DK 21 str. – teisinį subjektiškumą siejant ne su darbuotojo statusu, o jį priskiriant fiziniam asmeniui (teisinis subjektiškumas – asmens teisių ir gebėjimo susikurti teises vienovė – nuo kada asmuo gali būti darbo santykių subjektu), pakoreguoti DK 127 str., 128 str., numatant, kad tam tikros garantijos priklauso ne tėvams, o darbuotojams, kurie augina vaikus ar ketina jomis pasinaudoti dėl neštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų. Dėl teisinio aiškumo pakoreguoti ir DK 93 str., 95 str., 112 str. 4 d., 127 str. 4 d. 9 p. ir kt. DK 26 str. be kitų galimų diskriminavimo pagrindų įstatymų leidėjas įtraukė dar vieną – draudimą diskriminuoti dėl sveikatos būklės. Be to, prašymą dirbti nuotoliniu būdu teikti galės ne tik tie darbuotojai, kurie buvo įvardinti įstatyme ir anksčiau (nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų), bet ir tie darbuotojai, kurie tokį prašymą pagrįs sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę (DK 52 str. 2 d.).

b) išspręstos teisinio reglamentavimo problemos
Įsigaliosiančiais pakeitimais bus pašalintos kelios rimtos teisinės spragos. DK 41 str. papildytas nauja nuostata, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, asmuo gali būti priimamas pagal terminuotą darbo sutartį iki į šias pareigas bus priimtas darbuotojas konkurso būdu, bet ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui. Panaši nuostata buvo ir ankstesniame teisinime reguliavime, jos sugrąžinimas į DK iš esmės išsprendė klausimą, ką daryti, kai dėl įvairių priežasčių nėra konkursines pareigas einančio darbuotojo, o poreikis atlikti tam tikras darbo funkcijas neišnyksta. Kitas svarbus papildymas yra susijęs su nėščių darbuotojų apsauga. Iki DK pakeitimo įstatyme nebuvo nuostatų, kurios leistų nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja net ir tuo atveju, kai darbdavys yra likviduojamas ar bankrutuoja. DK 57 str. 7 d. ir 61 str. 1 d. pakeitimais ši teisinė spraga buvo pašalinta ir naujas teisinis reguliavimas leidžia minėtais atvejais nutraukti darbo sutartis ir su nėščia moterimi. Praktikoje buvo susiduriama su problema, kai dėl projektinių darbo sutarčių termino apribojimų kai kuriais atvejais įstatymų nustatyto 2 metų projektinės darbo sutarties termino neužtekdavo visam projektui taip atvejais, kai pvz. konkretus projektas truko 3, 4 ar 5metus. Ši spraga taip pat ištaisyta, DK pakeitimuose numačius, kad projektinio darbosutartis gali būti sudaroma ir ilgesniam, nei 2 metų terminui tais atvejais, kai projektas yra ilgesnis, tačiau ne ilgiau kaip 5 metams. DK 144 str. 8 d. papildyta nuostata, kad iki 50% bazinio (tarifinio) atlygio kompensacija gali būti mokama darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis – tokios nuostatos nebuvo, nors, vadovaujantis VMI ir VDI išaiškinimais, tokia kompensacija galėjo būti mokama. Nuo rugpjūčio 1 d. tokia taisyklė bus ne vien tik institucijų nuomonė, tačiau įtvirtinta ir įstatymu. Teisinio reguliavimo pokyčiu taip pat suvienodinta išeitinė išmoka darbuotojams, kurie nutraukia darbo santykius dėl sveikatos būklės – nebus svarbu, kuriuo pagrindu nutraukiami darbo santykiai – ar darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (sveikatos būklės, DK 56 str. 1 d. 3 p.), ar nesant darbo sutarties šalių valios (DK 60 str. 1 d. 4 p., pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą), darbuotojui, nutraukiant darbo santykius šiuo pagrindu, priklausys tokia pati išeitinė išmoka: dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

c) sukurtos naujos taisyklės
Reikšmingas pokytis – DK papildymas nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinojo įdarbinimo įmonių statusą. Iš esmės į DK įtraukti kriterijai jau buvo patvirtinti poįstatyminiais teisės aktais, tačiau nuo šiol jie įtvirtinti DK 72 1 str., nustatant kriterijus, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, siekianti būti įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Beje, pagal DK 72 str. 2 d. , laikinojo darbo sutarties šalimi, kaip darbdavė gali būti tik minėtus kriterijus atitinkanti įmonė, kurį yra įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Priimtais Darbo kodekso pakeitimais taip pat pašalinti neaiškumai dėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos formavimo tvarkos: DK 185 str. 1 d. nustato, kad Trišalę tarybą sudaro 21 narys, tuo tarpu keičiamoje normoje numatyta, kad narius turi teisę deleguoti tik 5 didžiausios darbuotojų ir darbdavių organizacijos. Ši spraga pašalinta tokią delegavimo teisę nustatant 7 didžiausioms darbuotojų ir darbdavių organizacijoms, bei 7 narius deleguojant Lietuvos Respublikos Vyriausybei. DK anksčiau nebuvo įtvirtinta nuostata, reikalaujanti kolektyvinėse sutartyse be kita ko aptarti ir kolektyvinės sutarties nutraukimo klausimus, dėl ko praktikoje iškildavo neaiškumų – kaip nutraukti kolektyvinę sutartį iki jos termino pabaigos. Teisės taikymo praktikoje šis trūkumas buvo šalinimas dėl to susitariant pačioje kolektyvinėje sutartyje. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymų leidėjas sąlygą – susitarti kolektyvinėje sutartyje ir dėl jos nutraukimo tvarkos įtvirtino DK 193 str. 4 d. 6 p., 5 d. 9 p. Taip pat patikslintos nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimo galimybę reglamentuojančios nuostatos (DK 198 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiant darbo ginčių komisijai dokumentus, jiems nustatyti tam tikri formos reikalavimai: jie teikiami arba raštu, arba elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu (tokio reikalavimo anksčiau įstatymas nenumatė).

Informaciją parengė Ilaw teisininkų komanda.