Darbuotojų apmokestinimo teisinio reguliavimo pokyčiai: į ką atkreipti dėmesį 2020 m? - HR Hint Online Darbuotojų apmokestinimo teisinio reguliavimo pokyčiai: į ką atkreipti dėmesį 2020 m? - HR Hint Online

BLOGAS

12 sausio, 2020

Darbuotojų apmokestinimo teisinio reguliavimo pokyčiai: į ką atkreipti dėmesį 2020 m?

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pasikeitimai

Lietuvos Respublikos Seimui 2019 m. gruodžio 12 d. priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus [1] nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi maksimalus neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), taikomas gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių pajamų apskaičiavimui. Šis dydis yra padidinamas iki 350 EUR (nuo anksčiau nustatyto ir 2019 m. taikyto 300 EUR dydžio), taip pat pakeista ir jo skaičiavimui naudojama formulė. Pabrėžtina, kad būtent toks dydis (350 EUR) taikomas, jeigu gyventojo (darbuotojo) metinės pajamos (GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos ((2020 m. – 607 EUR) dvylikos dydžių sumos. Kai darbuotojo (gyventojo) metinės pajamos (GMP) viršija minimaliosios mėnesinės algos (2020 m. – 607 EUR) dvylikos dydžių sumą, metinis neapmokestinamasis darbuotojo pajamų dydis (MNPD), negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal žemiau nurodytą formulę (jei netaikomos specialios išimtys, nustatytos specialiuosius poreikius turintiems darbuotojams):

Gyventojui taikytinas MNPD = 4 200 – 0,17 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos (607 EUR) dydžių).

     Pastebėtina, jog dėl aptariamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų padidėja mokesčio lengvata mažas su darbo santykiais susijusias pajamas gaunantiems asmenims (visų pirma, darbuotojams, uždirbantiems minimalų atlyginimą). Kita vertus, įstatymų leidėjas kartu nustatė ne tokį spartų NPD didinimą nei buvo planuota anksčiau, pradėjus įgyvendinti mokesčių reformą (2018 m. birželio 28 d. priimtoje Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo redakcijoje Nr. XIII-1335). Remiantis aktualiais, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais [1], 2020 m. bus taikomas ne 400 EUR (kaip planuota), o būtent 350 EUR mėnesio NPD, 2021 m. – ne 500 EUR, bet 400 EUR mėnesio NPD. Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. ribotą darbingumą ir neįgalumą (nustatytus specialiuosius poreikius) turintiems asmenims NDP pakeltas iki 600 arba 645 EUR (priklausomai nuo asmens specialiųjų poreikių ir/ar neįgalumo lygio).

Siekiant tinkamai įgyvendinti šiuos įstatymo pakeitimus, būtina pakoreguoti darbuotojų, pateikusių prašymus taikyti NPD, šiuose prašymuose nurodytus NPD dydžius (paprašyti pateikti patikslintus prašymus, nurodant aktualią jiems taikytiną dydžio sumą, įvertinus aukščiau nurodytus pasikeitimus). Kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, jog net ir tokių prašymų nepateikus, darbuotojai turi teisę pasinaudoti NPD teikdami metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (iki 2021 m. gegužės 1 d.), tačiau joje, apskaičiuodami mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio sumą, taip pat privalės įrašyti pasikeitusius NPD dydžius.

Kartu būtina atkreipti dėmesį, jog komentuojamais Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimais nuo 2020 m. sausio 1 d. yra didinama apmokestinimo našta dideles pajamas gaunantiems darbuotojams: 84 vidutinius darbo užmokesčius, nuo kurių skaičiuojamos „Sodros“ (valstybinio socialinio draudimo) įmokos (arba 104 277,60 EUR) viršijančioms pajamoms iš darbo santykių, taip pat fizinių asmenų atlygiui už veiklą įmonių valdymo organuose (pavyzdžiui, atlygiui už veiklą valdyboje), nustatytas 32% dydžio mokesčio tarifas (vietoje 27%). Svarbu ir tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 m. rodiklių patvirtinimo įstatymu [2] patvirtintas konkretus vidutinio darbo užmokesčio dydis „Sodros“ įmokų apskaičiavimui 2020 m. siekia 1 241,4 EUR. Dėl šio pokyčio darbuotojams (asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį) ar kitiems fiziniams asmenims, gaunantiems atlygį už dalyvavimą įmonės valdymo organuose, nuo 2020 m. sausio 1 d. sumažėja ir „Sodros“ įmokų lubos (t. y. šių įmokų nebereikia mokėti nuo pajamų dalies, viršijančios 104 277,60 EUR). Tačiau nurodyta „Sodros“ įmokų lengvata 2020 m. iš esmės pakeičiama išaugusia gyventojų pajamų mokesčio našta ir padidintu šio mokesčio tarifu didesnį nei nurodytą pajamų dydį gaunantiems asmenims (darbuotojams), todėl jos realus mokestinis poveikis nėra esminis.

Siekiant tinkamai įgyvendinti šiuos įstatymo pakeitimus ir išvengti papildomų mokestinių pasekmių ateityje, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog darbuotojui (ar įmonės valdymo organų nariui) per metus išmokant didesnį atlygį nei 104 277,60 EUR (asmeniui išmokamoms pajamoms per 2020 metus viršijus nurodytą sumą), iš šį dydį viršijančios pajamų sumos darbdavys (įmonė) turėtų išskaičiuoti (ir atitinkamai deklaruoti) jau ne 27 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį (kaip 2019 m.), bet 32 proc. dydžio mokestį.

Pabrėžtina ir tai, jog 2020 m. minimali mėnesinė alga pakyla nuo 555 EUR iki 607 EUR neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro [3]. Atitinkamai, darbdaviai su darbuotojais (atliekančiais nekvalifikuotą darbą) sudarytose darbo sutartyse susitarę dėl minimalaus darbo užmokesčio privalo peržiūrėti darbo sutarčių nuostatas ir susitarti dėl jose nurodytų atlyginimų pakeitimo, kadangi, taikant minimalų atlyginimą mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, „Sodros“ įmokos), 2020 m. privalo būti skaičiuojami nuo kitos sumos nei 2019 m.

Taip pat akcentuotina, jog nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigalioja ir bus pradėta taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvata akcijų opcionams (pasirinkimo sandoriams), kuriais gali būti skatinami įmonių darbuotojai (suteikiant jiems teisę neatlygintinai ar už lengvatinę kainą įsigyti įmonės akcijų). Pagal dar 2019 m. liepos 11 d. priimtą, tačiau tik nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimą [4], gyventojų pajamų mokesčiu ir „Sodros“ įmokomis nebus apmokestinama darbuotojo gauta nauda (t.y. įgytų akcijų rinkos vertė jų įgijimo nuosavybėn metu). Ši mokestinė lengvata bus taikoma darbuotojui pagal akcijų opcionų sandorius, sudarytus nuo 2020 m. vasario 1 d., iš darbdavio ar su juo susijusio asmens įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į opciono sandorį suteikimo. Bendrovėms, planuojančioms tokius veiksmus (darbuotojų skatinimą akcijomis), būtina atsižvelgti į šią aplinkybę ir planuojant įgyvendinti opcionų sandorius, rekomenduotina įvertinti šios mokesčio lengvatos taikymo galimybę.

Pokyčiai Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse

Pabrėžtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi ir Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės [5]. Vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis, iki 2019 m. gruodžio 31 dienos užsienio komandiruočių dienpinigiai buvo neapmokestinami, jeigu darbuotojo atlyginimas viršijo minimalų mėnesio atlyginimą, padaugintą iš koeficiento 1,3. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos šis koeficientas padidintas iki 1,65. Atitinkamai, dėl šio pasikeitimo, komandiruočių dienpinigiai, išmokėti pagal konkrečiai valstybei taikytinas normas, už komandiruotės į užsienį dienas galės būti neapmokestinami tik kai darbo sutartyje numatytas atlyginimas bus lygus ar viršys 1001,55 EUR (anksčiau buvo 721,50 EUR) arba jeigu darbuotojui taikomas valandinis atlygis bus ne mažesnis nei 6,138 EUR bruto.

Numatomais pakeitimais įstatymo leidėjo yra siekiama sumažinti mokestines rizikas (vadinamąjį „šešėlį“) transporto, statybų ir pan. ūkio sektoriuose, suteikti didesnes socialines garantijas asmenims (darbuotojams), kurių darbas (veikla) yra susijęs su kelionėmis/komandiruotėmis. Kita vertus, pakeitimai sąlygoja ir papildomą finansinę naštą įmonėms – siekiant juos tinkamai įgyvendinti, norint išvengti papildomos mokestinės rizikos ir nuo 2020 m. sausio 1 d. išmokėti neapmokestinamus dienpinigius, darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra susijusios su komandiruotėmis, mokamas atlyginimas turėtų būti padidintas bent iki 1002 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad jei darbuotojui vis tik bus nustatytas mažesnis atlyginimas, gyventojų pajamų mokesčiu ir „Sodros“ įmokomis bus privaloma apmokestinami ne visus išmokamus dienpinigius, o tik tuos, kurie viršija 50 proc. darbuotojo atlyginimo [5]. Be to, kartu papildomai būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2020 m. sausio 1 dienos panaikinta galimybė įmonių vadovams, individualių įmonių ir ūkinių bendrijų savininkams bei mažųjų bendrijų nariams mokėti dvigubai didesnius dienpinigius ir suvienodinta jų apmokestinimo tvarka. Nuo 2020 metų sausio 1 d. įmonių vadovai ir jų savininkai be mokesčių (neapmokestinant išmokų) galės gauti tik įprasto dydžio dienpinigius, kaip ir visi kiti įmonės darbuotojai [5].

Parengė
APB iLAW vyr. teisininkas
Dr. Gediminas Valantiejus

__________
[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27
straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas, TAR, 2019,
20990;
[2] Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių
patvirtinimo įstatymas, TAR, 2019, Nr. 21412;
[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo
darbo užmokesčio“, TAR, 2019, Nr. 11076;
[4] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio
pakeitimo įstatymas, TAR, 2019, Nr. 12110;
[5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1038 „Dėl Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų
atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, TAR, 2019, Nr. 16481.