Gyvenant naujoje realybėje organizacijos susiduria su kitataučių integracijos iššūkiu. Prieš kurį laiką Baltarusijos, Ukrainos darbuotojai įmonėse buvo labai pageidaujami. Šiandien, tie patys darbuotojai, kurie jau prieš metus ar kelis atvyko į Lietuvą ieškodami geresnio gyvenimo, išgyvena ne tik nerimą dėl jų tėvynėje likusių artimųjų, bet ir priešiškumą kolegų atžvilgiu. Šalia kilnių savanorystės ir aukojimo akcijų girdime apie susiskaldymą į skirtingas stovyklas dėl gimtosios kalbos, politinių pažiūrų ar savo herojų.
Kol politinės, religinės ir visos kitos pažiūros yra vieno ar kito nebyli asmeninė nuomonė, galime deklaruoti toleranciją, kurios reikalauja tiek LR darbo kodeksas, tiek dažnoje organizacijoje patvirtinti etikos kodeksai. Bet kas atsitinka, kai karo akivaizdoje apsinuogina visos vertybės ir baimės? Tikriausiai pastebėjote, kad:
- pasigirsta deklaracijų palaikančių putino režimą;
- visą Rusijos tautą ir rusakalbius linčiuoja nepaisant jų pažiūrų;
- sureikšminama tik savo pačių kuriama pagalba nukentėjusiems ir nuvertinamas kitų indėlis, jei jis garsiai išreikštas.
Visa tai vyksta ne tik socialiniuose tinkluose, apie tai kalba žmonės organizacijose. Mes, personalo vadovai, ir komandų vadovai turime rimtų iššūkių išlaikyti ne tik kiekvieno susitelkimą ties tuo, kas svarbiausia, bet tuo pačiu palaikyti tuos, kuriems iš tiesų dėl šios situacijos skauda labiausiai, rimtai pasikalbėti su visais, kurie kelia sąmyšį ir provokacijas taikoje bei galiausiai – priimti sprendimą, kokia įmonės pozicija karą neigiančių ar palaikančių atžvilgiu.
Todėl mes sakome, kad šiandien kaip niekada svarbu:
- Vertybinis stuburas. Nebegalime sau leisti turėti tik deklaruojamas, o ne gyvuojančias realybėje vertybes.
– Laikas šnekėti tiesiai šviesiai, o ne “vyniojant į vatą”. Labai svarbi aiški vadovybės pozicija palaikant visų tautybių darbuotojus.
– Ar žinome, kaip jaučiasi mūsų komandose esantys kitataučiai? Ar paklausėme, kokios pagalbos jiems reikia? Ar atlikome realius veiksmus, kad komandoje visi būtų lygiaverčiai?
– Jei planuojate priimti į darbą Ukrainos piliečius – paruoškite savo žmones, numatykite naujokui “draugą/buddy”, pasitarkite su psichologais, kurie padės adaptuoti turimą adaptacijos procesą šių dienų situacijai. Turėkite mintyje – tikėtina, kad į Lietuvą atvykę žmonės patyrė karo siaubą, galbūt netektis, taigi neužteks tiesiog tradicinio, iki šiol veikusio, adaptacijos proceso.
- Empatija ir žmogiškumas. Net jei empatija nėra stipriausias vadovų bruožas, pats laikas jos išmokti (taip, tai išmokstama). Kalbėkime, klausykime, girdėkime -> veikime.
– Dažnai sakome, kad vadovams reikia kalbėtis su žmonėmis. Taigi jei iki šiol nedarėte to periodiškai, neskyrėte laiko komandiniams, “vienas su vienu” susitikimams – puikus laikas tai pradėti ir tęsti. Puikūs Povilo Petrausko patarimai apie tai buvo išsakyti HR Hint Online Live cikle #auginantyspokalbiai: https://www.youtube.com/watch?v=UbEzSXct31I
– Dalinkimės praktikomis, įrankiais ir idėjomis, kaip darbuotojai galėtų mažinti savo nerimą ir kylančią įtampa, didinti emocinį atsparumą. Jų šiuo metu yra gausu, svarbu atsirinkti sau tinkamus. Štai keletas idėjų:
-
- nuo kovo 9 d., trečiadieniais, prasideda visiems prieinamos meditacijos praktikos su psichologu Pauliumi Rakštiku ir mindfulness treneriu Ryčiu Juozapavičiumi. Daugiau informacijos čia.
- Paskaitos “Kaip didinti emocinį atsparumą” įrašas čia .
- Eugenijaus Laurinaičio paskaitos įrašas apie šių dienų patiriamas emocijas čia.
- Individualios sesijos su pasirinktu psichologu (galite rinktis iš beveik 30 sertifikuotų profesionalų) rasite emociniame sporto klube MINDLETIC. Sesijos mokamos, už tą pačią kainą programėlė siūlo emocinių treniruočių programas.
- Svarankiškos sąmoningumo praktikas ir skaitiniai programėlėje PAUZĖ.
- Aiški organizacijos pozicija. Kur mes esame, kur einame, kuo tikime ir ką palaikome.
– Turėkite žmones organizacijoje, kurie bus atsakingi už nuotaikų matavimą organizacijos viduje; patarimų ir sprendimų, kaip atlaikyti stresines situacijas paiešką ir pritaikymą; komunikacijos rengimą reaguojant į situaciją išorėje.
– Reguliari komunikacija visiems darbuotojams – jei to nedarėte iki šiol, puikus metas pradėti: pirmadienio vadovo laiškas, bendras susitikimas, naujienlaiškis, žinutės vidiniuose socialiniuose tinkluose.
Kokios Jūsų patirtys ir jau patikrintos gerosios praktikos, kurios suveikė Jūsų įmonėje ar komandoje per šias kelias karo savaites?