BLOGAS

24 lapkričio, 2020

Kas yra emocinė sveikata – kuo ji svarbi ir kaip ja pasirūpinti?

 

#emocinėgerovė, #emocinėsveikata, #mentalhealth, #emotionalwellbeing #harmonija #balansas #meditacija …- vis dažniau šie žodžių junginiai atsiranda verslo kontekste. Darbuotojai
nebesidrovi atrankų metų pasiteirauti ar Darbdaviui rūpi ir kokiu būdu jis pasirūpins jo emocine sveikata darbo vietoje. Ir jau sutinkame darbdavius, kurie užduoda klausimus, o kaip aš galiu padėti, ką galiu padaryti matydamas, savo darbuotojo nerimą, dirglumą, jautrumą, pasireiškiantį per kurį laiką trunkantį prastą darbingumą, ypač šiuo pandemijos metu.

Kalbiname savo komandos narę, HR HINT ONLlNE personalo projektų vadovę, jogos mokytoją, holistinę koučerę Dianą Zarumskienę.

Turiu pripažinti prieš pradėdama rašyti straipsnį, kalbėdama viešumoje, ypač su mažiau pažįstamais žmonėmis, pati taip pat drąsiau vartojau terminą emocinė gerovė iki kol Karilės Levickaitės, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovės parengtame darbe “Psichikos sveikata darbe” radau atsakymą kodėl – “Neretai psichikos sveikatai pavadinti naudojami kiti terminai, tokie kaip „emocinė sveikata“, „psichologinė sveikata“ ar „psichologinė gerovė“. Jie paprastai nereiškia nieko kito, kaip psichikos sveikatą, tiesiog dėl vyraujančios stigmos ir nepagrįstų nuostatų psichikos sveikatos sunkumų atžvilgiu yra labiau priimtini visuomenei.”

Kas yra emocinė sveikata – kuo ji svarbi ?

Tame pačiame šaltinyje rašoma “Psichikos sveikata apibrėžiama kaip emocinė ir dvasinė būsena, leidžianti žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, gerai jaustis, išgyventi skausmą ir liūdesį.
Gerą psichikos sveikatą rodo: gebėjimas užmegzti ir palaikyti sveikus asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Taigi gera psichikos sveikata – tai ne vien psichikos sveikatos sutrikimų nebuvimas.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad vienas iš keturių žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimų, kurie nebūtinai diagnozuojami. Jeigu žmogus netenka pajamų, patiria artimojo netektį, skyrybas, ilgalaikį pervargimą, nuolatinius nesutarimus ar konfliktus, jeigu nesiseka artimi santykiai, vaikai ar tėvai atsiduria sunkios ligos patale – visa tai ir dar daugiau situacijų gali sukelti psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Ir tai gali nutikti kiekvienam.”

Jūsų niekas neprašo lėkti gelbėti kitų, jūs visų pirma susitvarkykite su savimi, savo mintimis, tada ims keistis aplinka.
Man įsiminė jogos meistrės pavyzdys, apie tai kuomet pas ją ateina politikai ar verslininkai, siekiantys pokyčio pasaulyje, ji jų visada klausia to paties – “Ar tu pasiruošęs pakeisti save?” Kadangi daugelis iš jų ateina, nes nebeturi jėgų ir sveikatos, meistrė, prieš pradėdama dirbti su žmogumi, paprašo jį mėnesį laiko laikytis dienos ir miego rėžimo, atsisakyti atsipalaidavimo taurelės per vakarienę; deja dažnas jų nesugeba žengti ir šio pirmo žingsnio. Klausimas pamąstymui, kokios kokybės produktas pagaminamas iš deficito?…

Laimei, sėkmingi vadovai jau suvokia, savo fizinių ir psichinių resursų pripildymo svarbą, jų santykiams, priimamiems sprendimams, valdomam verslui visumoje. Tai suvokdami ir patyrę naudą, jie kaip lyderiai prisiimdami atsakomybę už savo darbuotojus, kurių efektyvumas įtakoja verslą, savo pavyzdžiu įkvepia ir ragina laikytis balanso gyvenime.

Kaip pasirūpinti Emocine sveikata?

Aš kaip jogos praktikė sakau, kad viskas prasideda nuo disciplinos. Svarbu rinktis atsakingai, tai ko reikia šiuo metu. Geriau vienu metu vienas žingsnis, bet žengtas.

Kokybiškas miegas yra svarbiausia dalis, be jo nepadės nei teisinga mityba, nei sportas. Cirkadiniai ritmai, turi didelę įtaką, organizmo regeneracijai, kuri vyksta tik miego metu, todėl svarbu nueiti miegoti ir keltis tam tikru metu (22.00 – 6.00) taip pat miegoti visiškoje tamsoje, kad išsiskirtų hormonas melatoninas.

Taisyklinga mityba – kiekvienam sava, svarbiausia įvairi, papildanti organizmą vitaminais, mineralais ir mikroelementais, patartina valgyti tą patį maistą kas keturias paras. Gerti pakankamai vandens, yra posakis, kad “senatvė tau sausumas”.

Tinkama fizinė veikla – rinktis pagal pomėgius ir galimybes; tuo metu kai visai nebėra jėgų būtinas bent masažas, sąnarių mankšta, plaukiojimas vandenyje, vaikščiojimas gamtoje.

Ryšys su artimaisiais  kuria abipusio palaikymo, bendrystės, prasmės jausmą ir suteikia galimybę dalintis savo jausmais, nesvarbu kokie jie tuo metu yra. Svarbu juos mokėti ir galėti išreikšti. Vienodai svarbu tiek paprašyti pagalbos pačiam, tiek suteikti pagalbą kitam.

Proto nuraminimo technikos – bent viena minutė TYLOS per dieną padeda išlaisvinti kūną nuo įtampos; gamtos garsų klausimas; Autogeninės meditatyvios praktikos, pvz. Joga Nidra. Kažkam tai gali būti malda.

Malonumai – hobiai, bet kas, kas jus įkvepia.

Rūpinkitės savimi ir būkite sveiki!